Dažnas keliautojas paklaustas, ką žino apie Slovakiją, papasakotų apie kalnus ir slidinėjimo kurortus. Išties tai šalis, viliojanti keliautojus savo gražia Tatrų panorama, kalnais, urvais, uolomis ir galimybe kokybiškai ir nebrangiai paslidinėti. Turbūt nėra slidinėjimo mėgėjo, neslidinėjusio Slovakijoje. Tačiau nedažnas turistas ryžtasi važiuoti dar kelis šimtus kilometrų, kad aplankytų didžiausią ir svarbiausią šalies miestą – sostinę Bratislavą.
Manau, kad viena iš Bratislavos „peleniškumo“ priežasčių yra už keliasdešimt kilometrų esanti Viena. Tai ji sutraukia didžiausią regioną lankančių turistų dalį ir atsiriekia didžiausią pyrago gabalą. Negali pykti, nes pagal garsumą šie miestai skiriasi kaip diena ir naktis. Ir iš tiesų jie yra be galo skirtingi – tiek savo populiarumu, tiek istorija, tiek dydžiu.
Jų skirtumą sustiprina ir tai, kad daug metų šie artimi kaimynai buvo atskirti geležinės uždangos. Negana to, kad Bratislava ir šiaip buvo Rytų bloke, tačiau net ir tame pačiame bloke ji buvo visiškai užgožta kito Čekoslovakijos miesto – Prahos. Taigi, tiek sovietmečiu, tiek dabar Bratislava yra pelenė, nors ir turinti sostinės vardą. Tačiau yra dalykų, dėl kurių Bratislava pranoksta Vieną ir dėl kurių verta aplankyti būtent Slovakijos sostinę.
Pigi sostinė? Tai įmanoma
Viena jų, be abejo, yra kainos. Slovakija yra Rytų Europoje, todėl čia gana pigu tiek nakvoti, tiek maitintis, tiek pramogauti. Aš netgi siūlyčiau lankantis Vienoje, apsistoti Bratislavoje ir į Vieną tiesiog važinėti. Miestus skiria vos valanda kelio.
Taip darėme ir mes. Kadangi keliavome savo automobiliu, Bratislavoje mums pasirodė ir automobilį saugiau palikti, ir nakvoti gerokai pigiau. Vienintelis tokio keliavimo minusas – Vienoje negali pramogauti naktį. Bet tą gali padaryti Bratislavoje. Čia irgi smagu, ir kišenę linksmybės mažiau draskys. Be to, aplink Bratislavą yra daugiau gamtos, kas ypač aktualu keliaujant vasarą.
Tiesa, į Bratislavą iš Lietuvos nuvykti nėra labai patogu. Nors Bratislavos oro uoste intensyviai dirba „Ryanair“, tačiau skrydžių kryptis yra Vakarų, todėl iš Kauno pasiekti Bratislavą „Ryanair“ avialinijomis galima tik su persėdimu.
Ir avialinijų verslą veikia mano paminėtas Bratislavos privalumas. „Ryanair“ dirbti Bratislavoje yra gerokai pigiau nei Vienoje. Nors atskridusieji į Bratislavą vis tiek dažniausiai tęsia kelionę į Vieną. Paradoksalu, tačiau lietuviams gal net geresnis variantas yra iš Vilniaus skristi į Vienos oro uostą ir iš ten tiesiai atvykti į Bratislavą.
Dar vienas gana egzotiškas būdas atvykti į Bratislavą yra kateriu iš Vienos Dunojaus upe. Tai labai smagi ir vaizdinga kelionė. Kateriai kursuoja reguliariai. Kelionės trukmė yra panaši kaip ir vykstant traukiniu – apie valandą ir penkiolika minučių. Tačiau tą geriau daryti šiltuoju sezonu.
Slovakijos sostinė yra Europos mastu nedidelis, kiek didesnis už Kauną, bet labai jaukus miestukas su viduramžių laikų senamiesčiu, siauromis, vingiuojančiomis gatvelėmis, daugybe istorinių pastatų ir bažnyčių. O desertu galima laikyti Bratislavos pilį, stovinčią ant kalno prie Dunojaus.
Man Bratislavoje patiko maistas. Jis nebrangus ir geros kokybės. Gal kiek apmaudu, kad tarp italų, kinų, meksikiečių ar kitų restoranų yra pakankamai sudėtinga surasti tikrą slovakišką restoraną. Visgi norintiems paragauti nacionalinių slovakų patiekalų pasirinkimas yra. Turbūt žinomiausias slovakiškas patiekalas yra bryndzove haluški. Tai į koldūnus panašus patiekalas, gaminamas su ožkos sūriu ir mėsa. Taip pat labai populiarūs visai Vidurio Europai būdingi patiekalai tokie kaip guliašas ar šnicelis.
Vietiniai rekomenduoja paragauti treskos. Tai menkių salotos su morkomis, svogūnais ir majonezu. Tai Bratislavos miesto patiekalas.
Iš nacionalinių gėrimų žinomiausias yra kofola. Tai yra nealkoholinis gėrimas, tarpinis variantas tarp alaus ir kokakolos. Jis nėra taip stipriai gazuotas, kaip kokakola, turi mažiau kofeino ir mažiau cukraus. Šis gėrimas yra puiki alternatyva alui, nes galima gurkšnoti vakarėliuose ar kavinėse ir neprisigerti.
O jei norisi ko nors stipresnio, populiariausias yra, žinoma, slivovica. Slovakijoje gaminamas šis aukštos kokybės slyvų brendis.
Automobiliu į senamiestį geriau nelįsti. Gatvės siauros, parkavimo vietų beveik nėra, daugumoje gatvių eismas išvis draudžiamas, todėl galvos skausmas garantuotas. Labiausiai rekomenduojama palikti automobilį kitoje Dunojaus pusėje ir į senamiestį ateiti pėsčiomis. Kelias neilgas.
Išvis geriausia miesto centrą tyrinėti pėsčiomis. Jis yra nedidelis ir kompaktiškas, todėl jį galima nesunkiai pereiti per daug nepavargus. Tai pėsčiųjų miestas.
Pats senamiestis yra gana mažas ir daug lankytinų objektų ar šiaip atrakcijų yra sukoncentruota vienoje vietoje. Dėl tos pačios priežasties senamiestis visada yra šurmuliuojantis ir pilnas žmonių.
Žymiausias Bratislavos turistų traukos objektas yra ant kalno stovinti Bratislavos pilis. Šalia jos yra pastatytas Slavino memorialas kartu su karių kapinėmis. Šis memorialas pastatytas sovietų kariams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą atminti. Pasiekti Slavino memorialą galima miesto troleibusu, nes pėsčiomis nėra arti. Tai aukščiausia miesto vieta, nuo kurios atsiveria vaizdas į miestą iš viršaus.
Šv. Martino katedra yra didžiausia ir seniausia Bratislavos bažnyčia, stovinti Bratislavos pilies papėdėje. Tai gotikinės architektūros pastatas, kurio bokštą puošia Vengrijos karaliaus karūna. Nors mieste daug gražių bažnyčių, bet ši katedra yra tarsi jų motina.
Gražus yra Naujasis tiltas per Dunojų. Jo viršuje yra skraidančios lėkštės formos restoranas pavadinimu „UFO“. Ant jo stogo yra apžvalgos aikštelė. Nuo jos taip pat atsiveria puikūs ne tik senamiesčio, bet ir gyvenamųjų kvartalų vaizdai. Patekimas į apžvalgos aikštelę kainuoja apie septynis eurus, bet užsisakius pietus restorane, įleidžiama nemokamai.
Dėl savo buvusio daugiatautiškumo, vietinė kultūra yra patyrusi didelę įvairių etninių ir religinių grupių, tokių kaip vokiečiai, vengrai, slovakai ir žydai, įtaką. Dėl to Bratislava gali didžiuotis savo teatrais, muziejais, galerijomis, koncertų salėmis, kino teatrais, klubais ir užsienio kultūros atstovybėmis.
Man dar labai patikęs Bratislavos niuansas, kad miesto centre yra daug nuotaikingų mini statulėlių. Tai, pavyzdžiui, iš už kampo išlindusio paparaco, į miesto suolelį atsirėmusio Napoleono, iš kanalizacijos šulinio pusiau išlindusio darbininko ir kitos. Atrodo, nieko ypatinga, bet tokios juokingos statulėlės ne tik pralinksmina, bet ir labai pagyvina senamiesčio vaizdą bei traukia atvykėlius.
