Pamenu, man dar studijuojant Helsinkyje, kaimyniniame bute gyveno du iš provincijos atvykę suomių studentai. Jie gyveno viename bute, bet realiai kalbėtis sugebėdavo tik išgėrę. Ši istorija nėra iš piršto laužta. Juokdavomės iš jų, praminėme juos amžinais plepiais ir prašydavome patylėti nors minutę.
Ir tai nebuvo būdinga tik jiems – toks elgesys būdingas daugumai suomių. Galime, žinoma, ir mes pasvarstyti, ką darytume turėdami vėsią vieno mėnesio vasarą, vienuolika mėnesių vėjuotos bei apsiniaukusios žiemos ir vienintelį kaimyną, gyvenantį už 5 kilometrų.
Greičiausiai tokiomis sąlygomis ir mes prarastumėte bendravimo bei kitus socialinius įgūdžius ir išmoktume kalbėti su vėju. Nors aš labiau čia taikyčiau situaciją, kai sunku prarasti to, ko niekada ir neturėjai. Dėl to ir sakau, kad atvykę į Suomiją lietuvaičiai gali pasijusti plepiais.
Mažasis Sankt Peterburgas
Suomiai savo charakteriu iš tiesų yra labai uždara tauta, sunkiai galinti išsakyti savo jausmus, todėl šis uždarumas kartais sprogsta, o tai turi labai blogų pasekmių, tokių kaip alkoholizmas, depresija, smurtas šeimyninėje aplinkoje ar savižudybės, ypač – tarp vyrų.
Suomijos sostinėje Helsinkyje gyvena penktadalis šalies gyventojų. Panašiai kaip Lietuvoje, tačiau žinant, koks didelis yra Suomijos plotas, galima tik įsivaizduoti, kokia tuštuma tvyro likusioje šalies dalyje.
Senais laikais Helsinkis buvo mažas ir nesvarbus miestelis Švedijos karalystėje, tačiau kai 1809 m. švedus sumušė rusai, miesto padėtis pasikeitė. Caras Aleksandras I autonominės Suomijos kunigaikštystės sostinę iš Turku perkėlė į Helsinkį, norėdamas sumažinti švedų įtaką ir turėti Suomijos sostinę arčiau Sankt Peterburgo. Miestas buvo smarkiai plečiamas ir dabar kai kas Helsinkį netgi vadina mažuoju Sankt Peterburgu.
Tačiau man labiausiai užstrigo faktas, kad vakariečiai filmų kūrėjai Šaltojo karo metu statydami filmus, kurių veiksmas vyko Sovietų Sąjungoje, tą dažnai darė Helsinkyje. Į Sovietų Sąjungą, žinoma, jų niekas neįsileisdavo, todėl Helsinkis, dėl savo architektūrinio panašumo, jiems ją ir atitiko.
Kaip sutaupyti?
Pats Helsinkis ganėtinai brangus miestas, kainos jame skandinaviškos. Bet variantų taupiems visada yra. Jei taupote pinigus, į Helsinkį galima patogiai vienai dienai atvykti iš Talino. Sėdate į naktinį keltą, kuris per tris valandas atplaukęs į Helsinkį iki ryto stovi uoste ir laukia, kol keleiviai išsimiegos savo kajutėse. Ryte keleiviai išleidžiami. Visą dieną galima klajoti mieste, o vakare vėl sėsti į naktinį keltą, plaukiantį į Taliną.
Tokios kelionės gėris – kad naktinių keltų kainos nedaug skiriasi nuo dieninių, todėl beveik nemokamai gaunate dvi nakvynes. Tai labai patogu dabar, jei norite išvysti gražiai papuoštą kalėdinį miestą.
Šis variantas taip pat labai patogus, jei keliaujate automobiliu. Jį galima tiesiog palikti Taline ir nesigabenti keltu (nes tai nemažai kainuoja). Helsinkyje automobilis sukels tik galvos skausmą ieškant stovėjimo vietų. Be to, visuomeninis transportas čia puikiai sudėliotas.
Miesto centras nėra didelis, tačiau jį apeiti pėsčiomis nelengva, nes įdomesni objektai nėra išdėstyti vienoje vietoje. Todėl geriausia naudotis viešuoju transportu. Tačiau tai priklauso nuo to, kiek turite laiko... Aš, gyvendamas už šešių kilometrų nuo centro ir turėdamas galybę laiko, kartais viską apeidavau pėsčiomis.
Tiesa, tam reikėjo pereiti net du miškus ir vieną ežerą. Nejuokauju! Buvo patogu, nes gyvenau ten žiemą, todėl eidavau ežero ledu.
Helsinkis yra labai žalias miestas. Miesto centrą nuo kitų miestų rajonų skiria miškai ir parkai, todėl vietiniai net nebekreipia dėmesio į juose pasirodančius stirnas ar briedžius. Suomių įlankos pakrantė labai išsiraičiusi, turtinga pusiasaliais ir mažomis įlankėlėmis. Ten tikrai gražu.
Bet, jei jūs į Helsinkį užsukote trumpam ir neturite kada vaikštinėti, kaip ir visur, turistams paslaugas siūlo specialūs pažintiniai autobusai, kainuojantys keliolika eurų.
Taupantiems galiu pasiūlyti žaliąją tramvajaus liniją. Ji eina ratu, todėl važiuojant tramvajumi galima apžvelgti miestą ir grįžti į pradinį tašką. Tik nevažiuokite „zuikiu“, nes bauda bus nevaikiška. Miestą patogu apžvelgti ir važinėjant dviračiu.
Didžiausias turtas – salos
Helsinkiui sunku konkuruoti su kitomis Europos sostinėmis savo architektūra ar kitais senoviniais šedevrais, tačiau miestas didžiuojasi savo gamta. Jo pasididžiavimas – salos. Helsinkį supa didžiulis salynas. Kai kurias iš jo salų patyrinėti siūloma ir turistams. Žymiausia yra Suomenlina sala, dar vadinama Šiaurės Gibraltaru. Suomiai sako, kad jei viešint Helsinkyje būtų galima pasirinkti tik vieną objektą, tai turėtų būti Suomenlina. Tai yra XVIII a. švedų laikų tvirtovė, kadaise laikyta nepaimama ir saugojusi Suomiją nuo puolimo iš rytų.
Šiandien saloje sustojęs laikas. Seni pastatai, daugybė fortifikacijų, katakombų ir kitų karinę šios salos praeitį menančių dalykų. Senuose namuose įsikūrę kavinės, restoranai, teatrai ir muziejai. Vasaros metu Suomenlina mėgstama helsinkiečių vienos dienos iškylai. Miestiečiai ten rengia piknikus ir stebi į Helsinkio uostą plaukiančius laivus. Į salą galima nuplaukti už 5 eurus.
Kalbant apie laivų stebėjimą, Helsinkis tam yra ideali vieta. Gera praeiti pakrante stebint tolumoje stūksančias salas ir įvairių dydžių laivus, laviruojančius tarp jų. O grįžtant tuo pačiu keliu gėrėtis miesto vaizdais.
Aš paprastai visuose miestuose ieškau, kur būtų galima aukštai užlipti. Apžvelgti miesto panoramą iš viršaus Helsinkyje galima iš Olimpinio bokšto, pastatyto šalia Olimpinio Helsinkio stadiono.
Žymiausias miesto pastatas ir Helsinkio simbolis yra Helsinkio katedra. Prie jos prisišliejusi Rusijos caro Aleksandro Nevskio statula. Katedros aikštė turbūt gražiausias Helsinkio kampelis. Jos balti laiptai nuolat nusėsti jaunų žmonių ir balandžių.
Netoliese yra Suomijos parlamentas ir prezidentūra, į kuriuos netgi galima užeiti pasidairyti. Man patinka suomiai, jie iš nieko nedaro problemos be reikalo. Pabandykit jūs Rusijoje pasiprašyti užeiti į Kremlių pasižiūrinėti.
Bažnyčia oloje – taip pat labai populiarus miesto traukos objektas. Joje dažnai vyksta koncertai, taip pat ir kalėdiniai. Jei būsite Helsinkyje dabar, užsukite pasiklausyti.
Miesto naktinis gyvenimas yra aktyvus, tačiau brangus. Kainas keikia net ir patys suomiai, todėl dauguma miestiečių nevaidina turtuolių ir prieš eidami į miestą prisigeria namuose. Gerai, kad dauguma naktinių klubų lankytojus priima nemokamai. Tiesa, norint patekti į populiariausius, neretai tenka stovėti didelėse eilėse lauke.
Neseniai skaičiau, kad Helsinkis yra vienas saugiausių pasaulio miestų. Visiškai tam pritariu. Galiu tik pridėti, kad jei ko ir reikia saugotis, tai įžūlių paukščių miesto parke, kurie tik ir taikosi nugvelbti iš užsižiopsojusių piliečių maistą.
