Savo nuošalumu, patogumu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pagarsėjęs apie 100 metrų ilgio nudistų pliažas yra Nidoje, netoli sienos su Karaliaučiaus sritimi. Matyt, jo nebeužtenka, nes socialiniuose tinkluose į uždarą grupę susibūrę nudistai nori dar vienos oazės.
„Šis klausimas jau nebe pirmą kartą keliamas. Buvo jie kreipęsi ir į Neringos miesto savivaldybę. Svarstytinas dalykas. Tik reikia išsiaiškinti poreikį: ar tai yra vieno žmogaus, ar grupelės, ar visos bendruomenės noras. Toje atkarpoje, kur Juodkrantėje jau yra oficialus paplūdimys, nubrėžtos ribos, įrengti naują, nudistams skirtą atkarpą neįmanoma. Jiems reikėtų naujos erdvės, o perbraižyti ribas Kuršių nerijoje žinant biurokratinio mechanizmo sudėtingumą ne taip ir paprasta“, – „Vakarų ekspresui“ komentavo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
Ištakos – senos
Teigiama, kad Lietuvoje nudizmo šaknys siekia pagonybės ir stabmeldystės laikus. To pavyzdys – iki mūsų dienų atkeliavusi Rasos šventė, kuri simbolizuoja gamtos ir žmogaus susiliejimą, apsivalymą atliekant ritualus. O tam, kad tas susiliejimas įvyktų geriau, ritualai dažnai būdavo atliekami nusirengus nuogai.
Lietuvos pajūryje, Palangoje, pirmasis nudistų pliažas atsirado dar XVIII amžiuje. Vėliau toks paplūdimys buvo įrengtas Kaune, Lampėdžiuose, o tarpukariu nudistų pliažai jau veikė visuose didžiuosiuose miestuose ir kurortuose.
Mūsų pajūryje yra keturi oficialūs nudistų pliažai: Neringos, Klaipėdos ir Palangos (Šventojoje) savivaldybių teritorijose. Bene populiariausias – apie 100 metrų ruožas į pietus nuo centrinio paplūdimio Nidoje.
Įdomu tai, kad nudistų pliažas Nidoje oficialiai buvo įkurtas dar tarpukariu. 1937 m. įspūdžius iš Kuršių Užmario laikraštyje „Vakarai“ aprašęs žurnalistas Antanas Jasiūnas lygino Juodkrantės ir Nidos vasarotojų madas bei stebėjosi skirtumais.
„Nidos miške mažiau paslaptingumo, kaip Juodkrantėje, bet daugiau gaivinančios šilumos. Net ir tvarka Nidoje laisvesnė, kaip Juodkrantėje. Gal kokio pietietiško lengvumo paskatintas vienas vokiečių atsargos majoras įsteigė Nidoje net nudistų pliažą, kur vyrai ir moterys kartu vaikšto nuogi“, – rašė jis.
Klaipėdos merija du po 200 metrų ilgio nuogalių paplūdimius įteisino 2005 metais: Giruliuose, šalia ribos su Klaipėdos rajono savivaldybe, ir Smiltynėje, tolėliau nuo pagrindinės gelbėtojų stoties Nidos link.
Tačiau nuogaliai vis ieško sau vietos kitur: atokiau, nuošaliau, todėl yra sukūrę ne vieną nelegalią savo zoną. Neretai tokia savivalė baigiasi ir konfliktais: pavyzdžiui, griežtai saugomame Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtiniame rezervate, kuomet parko direkcijos inspektoriai turėjo vaikyti pramogautojus. Rezervato teritorijoje, kopose pajūryje, nudistai nelegaliai pasistatydavo palapines, vasarodavo, nors tokia veikla nėra leidžiama.
Didžioji nudizmo banga per Lietuvą nusirito ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šis reiškinys labiau buvo susijęs su noru nustebinti kitus žmones bei maištauti prieš nusistovėjusias normas. Dabar bet kurioje Europos valstybėje esantys nudistų paplūdimiai – įprastas dalykas, kuris seniai nebešokiruoja.
Reikėtų finansavimo
Socialiniame tinkle Jokūbu Karaliumi pasivadinęs asmuo ėmė platinti kvietimą jungtis prie uždaros grupės „Lietuvos nudistai“, kurioje – jau 1 861 narys. Paklaustas, kokie tos grupės tikslai, šis paaiškino: „Vienas iš tikslų – Juodkrantėje turėti oficialų paplūdimį“.
Replikuojant, jog Kuršių nerijoje ir taip daug laukinių paplūdimių, kuriuose galima saugiai degintis nuogiems, nudistai paaiškina vieną aspektą: tik įteisintuose paplūdimiuose budi gelbėtojai, todėl juose yra saugiau. Pasislėpus kopose, be gelbėtojų priežiūros esą nesaugu, nes žmogui skęstant niekas juo nepasirūpintų.
Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad naują zoną nudistams teisę išskirti turi tik vietos savivaldybės administracija.
„Labai sunku rasti tokią vietą nudistams. Nidoje yra labai gerai, nes jų zona – pačiame pakraštyje, prie moterų pliažo, tad automatiškai ten mažiau vaikšto žmonių. O Juodkrantėje jau yra susiformavusios zonos, ten dominuoja bendrasis paplūdimys. Tad nudistų per vidurį „neįkiši“. Jiems reikia naujos teritorijos, kažkur pakraštyje, kad nesimaišytų su bendruoju paplūdimiu. Yra niuansų, ne viskas paprasta. Be to, įrengus naują zoną būtų patiriama ir daugiau išlaidų“, – teigė jis.
Neringos vicemeras N.Lendraitis svarstė, kad Juodkrantėje nudistų pliažas galėtų būti įsteigtas su viena sąlyga: jei tokiam išties yra poreikis.
„Plečiant vadinamąją laukinę zoną didėja ir administravimo, priežiūros kaštai. Nudistų atstovai ir mums ne kartą siuntė pageidavimus dėl naujo pliažo įrengimo Juodkrantėje. Tačiau reikia labai gerai viską įvertinti, nes ribų perbraižymas Kuršių nerijoje yra tikrai sudėtingas procesas. Klausimas – atviras“, – teigė politikas.
