Feisbuko puslapyje „Senasis Radviliškis ir rajonas“ trečiadienį pasidalinta nuotraukomis, kuriose – riebios transporto priemonių vėžės. Jomis išvagotos I tūkst. – II tūkst. pradžia datuojamo piliakalnio prieigos, užvažiuota net ant paties kalno, aplink čia stovintį kryžių.
„Kudinų piliakalnį vėl puola! Nesmagu matyti motociklais išvažinėtą tūkstantmetį skaičiuojantį Radviliškio rajono turistų traukos objektą“, – pažymima feisbuke.
Laikinai direktoriaus pareigas Tytuvėnų regioniniame parke einantis Vytautas Stonys 15min portalui teigė besiaiškinantis situaciją. Jis pastebėjo, kad dar savaitgalį buvo gauta pranešimų apie šiose apylinkėse neatsakingai laiką leidžiančius žmones su motociklais.
Gavęs informaciją apie chuliganų paliktas žymes, į vietą ketvirtadienį nuvyko Radviliškio Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas Vytautas Simelis. Vaikščiodamas po išvažinėtas vietoves jis 15min telefonu pasakojo, kad nuniokota ir žemė prie šalimais esančio Šiaulės apžvalgos bokšto. Į įvykio vietą atvykęs ir policijos ekipažas, pareigūnai renka duomenis.
V.Simelis kalbėjo su Šaukoto ir Šiaulėnų seniūnijų, kurioms priklauso šios teritorijos, seniūnais. „Bandysim aiškintis, ne tiek daug motociklų aplinkiniai gyventojai turi. Matosi, kad čia tais motociklais išvažinėta, kur piemenys laksto. Kurie net neregistruoti... Kaimo vaikai prisiperka motociklų ir be proto laksto“, – sakė jis.
Paveldosaugininko teigimu, problemų dėl motociklininkų iškyla kone kiekvienais metais. Su kai kuriais užteko ir griežtesnio pokalbio, kad šie paliktų saugomą teritoriją ramybėje. Tačiau dalis, akivaizdu, nesupranta išskirtinės vietos Tytuvėnų regioniniame parke reikšmės.
Netoliese yra žvyro karjeras, kur leidžiama palakstyti motociklų vairuotojams. „Matyt, neužteko jiems ten, todėl persimetė ir čia palakstyti“, – svarstė V.Simelis. Motociklininkų siautėjimo ženklų yra ir netoliese esančioje Gomertos ežero pakrantėje, kuri visai neseniai buvo sutvarkyta. V.Simeliui taip pat skundėsi šių vietų girininkas, kad žalos padaroma ir jo prižiūrimose saugomose teritorijose.
„Čia yra vietinių darbas. Niekas iš toli neatvažiuoja, – svarstė paveldosaugininkas. – Manau, kad juos surasim – vis tiek tų motociklistų ne tiek daug yra. Vieni kitus pažįsta.“
Pažeidėjams gali grėsti baudos net dėl kelių aspektų. „Vienas dalykas – stovi ženklai, kurie draudžia šiose vietose važiuoti bet kokia transporto priemone – net su dviračiu. Antras – yra regioninio parko teritorija, kuri yra saugoma. Ir trečias dalykas – paveldosauginis objektas, kuris taip pat yra saugomas. Tie vyrukai gali užsidirbti nemažus baudos pinigėlius“, – teigė V.Simelis.
Penktadienį Radviliškio rajono policijos komisariatas 15min informavo, kad pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal administracinių nusižengimų kodekso 282 str. 1d. (neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis).
ANK 282 str. 1d. numatyta atsakomybė: užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Atliekamas tyrimas, nustatinėjami kalti asmenys.
Kudinų piliakalnis su gyvenviete nuo 1992 m. yra Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše. Plačiau apie šias vietoves skaitykite čia: Vieta Šiaulėnuose – kur žemė praryja ir miestus, ir priešų kariuomenes.
Religinių apeigų vieta?
Kaip 15min yra rašę, Kudinų piliakalnis dar vadinamas ir Šiaulės, ir Bažnyčios kalnu. Pastarąjį vardą gavo nuo legendos – pasakojama, esą čia yra už kažkokias gyventojų nuodėmes užpustyto kaimelio bažnyčia. Šalia esantis mažesnis kalnas esą slepia varpinę. Netoli – ir Kartuvių kalnas.
Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė (kultūrologė) Agnė Buchaitė 15min prieš pora metų pasakojo, kad šias vietas supa nemažai legendų. Jei ant kalno rasi kaspiną ir jį patrauksi, iš po žemių iškelsi visą kaimelį. Jei pridėsi ausį prie kalno, išgirsi palaidotos bažnyčios varpų gausmą. Esą kažkas ir bandė atkasti kaimą, bet tai visas darbas būdavo užverčiamas, tai kasėją taip susukdavo, kad jis negalėdavo toliau dirbti.
Pasakos pasakomis, bet kai kurios šimtmečius gyvuojančios vietos gyventojų kalbos turi ir kažkiek pagrindo.
Tai, kad kalnas buvo labai svarbus, rodo ir ant jo pastatytas didelis kryžius. XIX a. viduryje čia stovėjo medinis, jo pašventinti atvyko net pats Motiejus Valančius. Anot parko kultūrologės, jau vien tai rodė, kiek pastangų Bažnyčia dėjo tam, kad čia nukonkuruotų senuosius tikėjimus.
Į vieną pusę nuo stačių (net 70–80 laipsnių) piliakalnio šlaitų plytėjo pakankamai didelė gyvenvietė, kurią archeologams ištyrinėti dar reikia laiko. Ji buvo tik perpus mažesnė nei Kernavėje – maždaug 2,5 ha dydžio. „Tokio dydžio gyvenvietėje tikrai turėjo būti kažkoks šventikas, dvasinė vieta. Galbūt ne ant paties kalno, gal šalia jo“, – aiškino A.Buchaitė.
Vieta, kur krito kalavijuočiai?
Dar viena legenda – esą šiose apylinkėse vyko mūšis, ir prasivėrusi žemė prarijo priešo kariuomenę. Ar tai galėjo būti kalavijuočiai, kariavę Saulės mūšyje? Šios vietovės – dar viena galima legendinio 1236 m. mūšio vieta.
„Visi tempia tą paklodę į savo pusę, – apie tikrosios Saulės mūšio vietos paieškas sakė A.Buchaitė. – Bet pagal apylinkių aprašymus, nuo seno esančius vietovardžius galima manyti, kad tai turėjo vykti kažkur čia.“ Čia iki šiol daug vietų savo pavadinimuose turi „šiaul“ šaknį.
Anot jos, grupelė mokslininkų vis drąsiau kelia hipotezę, kad šiose kalvotose ir pelkėtose vietose lietuviai sutriuškino kalavijuočius. Tokią teoriją atitinka ir piliakalnio amžius.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras Gintautas Zabiela šiemet kasinėjo Kudinų piliakalnį ir rado daiktų, kurie galėtų įrodyti, kad ant jo žmonės gyveno ir XIII a. Buvo rasta keli sluoksniai grindinio, papuošalų, darbo įrankių, kaulų fragmentų. Radiniai tiriami, o kitais metais tyrinėjimai bus tęsiami.