Prieš dešimt dienų atvykę į Iraną, Lietuvos keliautojai ten jau skaičiuoja paskutinius kilometrus ir netrukus pradės kitą kelionės etapą.
Jie pasakoja, kad Turkijos ir Irano sienos kirtimas tikrai nesukėlė didelių sunkumų – turkai išlydėjo labai mandagiai, o Irane, nors ir teko leisti kareiviams akylai pasiknaisioti po kuprines, bet jokių priekaištų ar blogos nuotaikos keliautojai tikrai nepastebėjo.
Tiesa, „Facebook“ programėlės Irane blokuojamos, tad teko atsisiųsti specialias atblokuojančias, kad galėtų per „Facebook Messenger“ susisiekti su artimaisiais ar palikti įrašą ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ paskyroje „Facebooke“.
Kai Lietuvoje įsimylėjėliai minėjo Valentino dieną, ekspedicijos dalyviai džiaugėsi vėl važiuodami Antano Poškos maršrutu, kurį teko kiek pakeisti dėl situacijos Sirijoje.
„A.Poška Iranui skyrė penktąją odisėjos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ knygą. Šio kelio pradžioje, t.y. nuo Urmijos vakaruose, „persikraustėme” į Rudbaro miestą Gilano provincijoje. Keista vieta. Čia visada siaučia vėjai.
A.Poška netgi rašė, esą Irano plokštikalnėje įšilęs oras iškyla, o į ištuštėjusią vietą iš žemumų pro kalnų tarpą veržiasi šiltesnis oras. Tai patyrėme savo kailiu – išvažiavus iš tunelio Elbruso kalnuose taip dvelktelėjo, kad palmės linko“, – pasakoja R.Bružas.
Beje, žurnalistas pastebi, kad Iranas į šipulius daužo stereotipus (retas čia palaiko režimą) ir kažkiek nuvilia (jokios egzotikos, išskyrus ekstremalų vairavimą), bei patvirtina, kad čia vienintelė suprantama kalba – gestų.
Prieš kelias dienas keliautojai pasiekė Teheraną, kur juos šiltai sutiko, sočiai pamaitino ir iki pat išvažiavimo visur lydėjo bei mumis rūpinosi mūsų tautietė Daina ir jos vyras Javad.
Teherane vyko ligoninės, kurioje prieš beveik 90 m. daugiau nei tris mėnesius gulėjo ir nuo maliarijos gydėsi A.Poška. Plačiau papasakoti apie tai ekspedicijos dalyviai žada filme, kuris pasirodys LRT eteryje.
„Isfahanas – pusė pasaulio”, – rašė A.Poška ir nė kiek neperdėjo pagal tuometines pasaulio apystovas, pastebi R.Bružas. Šiandien, pasak jo, šis Persijos miestas gali „nurauti stogą” kiekvienam rytų mėgėjui, dažną skeptiką priversti suklusti, o likusius – atsikratyti stereotipų kupros.
„Puiki gamta ir nuostabūs žmonės (ne režimas). Labai linkiu šiam kraštui nepatirti Sirijos likimo. Tuo tarpu čia turistai yra labai laukiami. Kainos mažos ir saugiau negu Egipte. Tiesa, pliažai tik prie Golfo įlankos“, – trumpai dėstė žurnalistas.
Jis pripažįsta, kad iš Jazdo miesto tikėjosi daug, o kaip pat sako, kad Persijos geografinio centro miestas įspūdžių drėbtelėjo su kaupu ir dar ant viršaus saują potyrių užmetė. Tai viena iš vietų, kurias tiesiog būtina pamatyti atvykus į Iraną, teigia R.Bružas.
