Ši sala neretai apibūdinama kaip „sunkiausiai aplankoma vieta pasaulyje“, „pavojingiausia sala pasaulyje“ ar „labiausiai izoliuotos genties pasaulyje“ namai, rašoma „Traveldine“.
Indijos piliečiams draudžiama lankytis Šiaurės Sentinelų saloje arba palaikyti bet kokius ryšius su sentineliečiais – viena iš likusių čia gyvenančių akmens amžiaus genčių. Šimtmečius izoliaciją praktikuojantys vietiniai žiauriai puola visus, kurie bent pabando aplankyti nuošalią salą.
Indijos vandenyno gilumoje esančioje saloje, pasižyminčioje paplūdimiais, tankiais miškais ir krištolo kobalto spalvos vandeniu, gyvena 50–100 žmonių, kurie, antropologų teigimu, atsiskyrėliškai gyvena jau daugiau kaip 60 tūkst. metų. Ši gentis yra nepriklausoma ir itin pavojinga.
Vietiniai gyventojai didžiąją dalį istorijos priešinosi išoriniam kontaktui. 1896 m. į krantą išplaukęs pabėgęs indų kalinys buvo mirtinai subadytas peiliu, o 1974 m. jie užpuolė filmavimo grupę strėlių kruša.
Kai po 2004 m. regione įvykusio žemės drebėjimo Indijos pakrančių apsaugos tarnybos sraigtasparnis buvo pasiųstas patikrinti, ar yra išgyvenusiųjų, ir numesti maisto davinių, jis buvo atakuotas strėlėmis. 2006 m. žuvo du žvejai, nuplaukę į jų vandenis, o sraigtasparnį, pasiųstą paimti kūnų, gentis pasitiko su ginklais rankose.
Naujausias incidentas (ir, ko gero, patekęs į sensacingiausias laikraščių antraštes) įvyko 2018 m., kai gyventojai barbariškai nužudė amerikietį tinklaraštininką ir evangelikų misionierių Johną Alleną Chau, kai jis bandė nelegaliai patekti į salą ir mokyti krikščionybės.
Vis dėlto nėra taip, kad praeityje niekada nebuvo sėkmingo bendravimo.
XX a. pabaigoje Indijos vyriausybė bandė susitikti su gentimi, tačiau gyventojai nuo kranto juos atakavo. Nors dauguma bandymų buvo nesėkmingi, pažymėtini du susitikimai XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai vietiniai priėmė kokosus iš komandos, kurioje buvo ir Indijos antropologinės tarnybos antropologai.
Grupei vadovavo tuometinis Indijos antropologinės tarnybos direktorius Triloknathas Panditas. Taip pat buvo Madhumala Chattopadhyay, pirmoji moteris antropologė, užmezgusi kontaktą su gentimi. Tačiau susitikimas nevirto kuo nors vaisingesnio.
Vis dėlto gentis turi priežasčių blokuoti visus bandymus užmegzti ryšį. Britų laivyno karininkas Maurice'as Vidalas Portmanas, norėdamas gyventojus „civilizuoti“, 1880 m. pagrobė šešis salos žmones ir nugabeno juos į Port Blerą. Kadangi jie neturėjo imuniteto šiuolaikinėms ligoms, iš karto pradėjo sirgti, du iš jų mirė, o likusieji keturi (visi jie buvo vaikai) buvo išlaipinti atgal.
Portmanas neabejotinai yra prisidėjęs prie genties priešiškumo pašaliečiams.
1997 m. oficialiai buvo uždrausti bet kokie išoriniai kontaktai ir lankymasis Šiaurės Sentinelų saloje. Tai labai trapi bendruomenė, o tokie veiksniai, kaip šiuolaikinės ligos ir turizmo bumas kaimyninėse salose, kelia didžiulę grėsmę. Sentinelų gyventojai nenori turėti nieko bendro su likusiu pasauliu.
Tikriausiai tai yra geriausias įmanomas būdas užtikrinti jų saugumą.
