Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Kadaise Vinkšnupių dvaras (Vilkaviškio r.) atrodė visiškai kitaip. Šiandien iš jo statinių liko raudonų plytų mūro rūmai ir šalia stovintis senutėlis svirnas.
Stebina tai, kad kadaise Vinkšnupiai priklausė totoriams. Jų šioje vietovėje buvo tiek daug, kad kaime net iškilo įspūdinga medinė totorių mečetė. XVIII a. Vinkšnupiai buvo svarbiausias šios tautos centras visoje Užnemunėje.
Deja, per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai jau apverktinos būklės mečetės medieną panaudojo karinių įtvirtinimų statybai. Po karo mečetės neliko, kaip ji atrodė galima išvysti tik viename XIX a. pab. lenkų dailininko K.Goralskio piešinyje.
Netoli dvarvietės dar yra išlikusios senos totorių kapinės. Šalia jų ir stovėjo mečetė, kurią fundavo Vinkšnupių savininkai Tuhan-Baranovskiai. Paskutinysis kaimo totorių dvasininkas – imamas J.Chaleckas – žuvo, kai jį mirtinai sužeidė aviabombos skeveldra.
XVIII a. Vinkšnupiai buvo svarbiausias šios tautos centras visoje Užnemunėje.
Kodėl ir kaip totoriai atsikėlė į šį kraštą? Pasirodo, 1661 m. Vinkšnupiai už karinius nuopelnus buvo paskirti totoriui Dovydui Baranovskiui. Jo giminė ilgus metus valdė Vinkšnupių dvarą. Tiesa, totorių laikų mūriniai rūmai jau nebeatmena, o svirnas gal ir kažką prisimintų...
Paskutinysis iš dvarą valdžiusių totorių – Samuelis Baranauskas, deja, jis jo neteko dėl dalyvavimo 1863 m. sukilime. Paskui Vinkšnupių dvaras atiteko lenkui Tomui Volskiui.
Įsivaizduokite, kaip šis dvaras atrodė 1884 m., kai čia stovėjo 13 medinių ir 2 mūriniai pastatai (vienas iš jų – išlikęs svirnas).
Dabartiniai raudonų plytų mūriniai rūmai nėra labai seni, jie iškilo XX a. pr. Dvaro gyvavimo laikais šalia jo vešėjo net 3,5 ha vaismedžių sodas. Jame augo 320 vaisinių medžių. Buvo ir didžiulis parkas, tvenkiniai. Šiandien tai įsivaizduoti galima nebent užsimerkus.
Verta paminėti įdomų faktą, kuris dar kartą įrodo, kiek daug Lietuvoje yra vietų, glaudžiai besisiejusių su Lenkijos vadovais. Tarp jų – ir Vinkšnupiai.
Būtent šiame dvare 1939–1941 m. su savo tėvais ir seserimi gyveno būsimas Lenkijos Respublikos prezidentas Wojciechas Jaruzelskis. Nuo karo iš Lenkijos bėgančią šeimą priglaudė patys Vinkšnupių dvarininkai.
1941 m. birželio 14 d. visa Jaruzelskių šeima buvo ištremta. Gerokai vėliau, 1989 m., W.Jaruzelskis tapo komunistinės Lenkijos prezidentu bei pirmuoju nepriklausomos Lenkijos Respublikos prezidentu (1989–1990 m.).
1941 m. Vinkšnupių dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurti net 9 butai, kuriuose dar prieš keliolika metų gyveno žmonės.
Nors rūmams labai reikia remonto, juose galima įžvelgti buvusios prabangos elementų – ornamentuotų balkonų tvorelių, arkomis puošto portiko, o viduje – ir įstabių koklių.
Už rūmus senesnis svirnas taip pat pastatytas iš raudonų plytų, tačiau aptinkuotas (gali būti, kad rūmus taip pat buvo ruoštasi tinkuoti, tačiau kažkodėl tai nepadaryta). Neįtikėtina, kad svirne šiandien dar galime pamatyti ir autentiškas medines duris.
Daugiau nei dešimtmetį Vinkšnupių dvaro rūmai stovėjo avarinės būklės, sodybos pirkimu nelabai kas domėjosi, kol 2023 m. dvarą įsigijo viešoji įstaiga „Klasikos projektai“, kuri įsteigė ir paramos fondą, surinko ir viešai skelbia nemažai istorinės bei kitos informacijos. Daugiau galite sužinoti svetainėje www.dvarofondas.lt. Tikimasi, kad ši neeilinė vieta vėl prisikels naujam gyvenimui. Labai to linkiu.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
