Tad šįkart kviečiame susipažinti su be galo gražiais, bet tuo pačiu labai pavojingais gamtos objektais – ugnikalniais.
1. Šventas ugnikalnis
Bromas – tai vis dar veikiantis ir net labai pavojingas ugnikalnis, esantis Indonezijos Bromo Tenger Semeru nacionaliniame parke. Žemai plytinčios Segara Wedi lygumos, netoliese stūksantis kitas Semeru vulkanas, kas 20 minučių pučiantis dūmus, ir Bromas, juos leidžiantis nuolatos, sukuria įspūdingą vaizdą.
Maža to Bromo kalnas laikomas šventu – net jo pavadinimas kilo nuo indiško dievo vardo „Brahma“. Nuo XV a. iki šiol kiekvieną rugpjūčio mėnesį čia rengiama šventė, kurios metu organizuojamos piligriminės kelionės į ugnikalnio kraterį, o ten užlipus kalno dievams aukojami ryžiai, vaisiai, daržovės, o kartais – gyvuliai.
2. Tūkstančius gyvybių nusinešęs ugnikalnis
Aktyviausias Filipinų ugnikalnis yra Majonas, jis stirkso Luzono saloje, Bikolio regione. Gerai žinomas ne tik dėl savo beveik idealios simetriškos kūgio formos, bet ir dėl stačių viršutinių šlaitų bei labai pavojingų išsiveržimų. Per 400 metų jis gąsdino vietos gyventojus net 40 kartų, o 1814 m. pražudė daugiau nei 2 tūkst. žmonių, sukėlė temperatūros kritimą ir po to sekusį badą.
Nors drąsuoliai iš viso pasaulio plūsta išvysti Majoną, dažnai jo lankymas ribojamas dėl galimybės, kad grėsmingas milžinas vėl išsiverš. Beje, jis visai neseniai taip ir buvo padaręs – 2009 metais.
3. Snaudžiantis milžinas
Kilimandžaras tai vulkaninis masyvas įsikūręs Rytų Afrikoje, Tanzanijoje ir susidedantis iš trijų kūgių: Kibo, Mavenzi ir Širos. Manoma, kad jis nebepavojingas, kadangi paskutiniai išsiveržimai vyko maždaug prieš 150-200 tūkst. metų.
Savo laiku 5,8 km aukščio ugnikalnį aprašęs Ernestas Hemingvėjus, išpopuliarino jį kaip alpinistų meką. Tad nieko keisto, kad kasmet lipti į nuostabaus grožio ir ledynais padengtą gigantą nori apie 35 tūkst. turistų. O geriausia žinia jiems, kad kopimas nėra sudėtingas, jis nereikalauja specialios technikos tik žmogaus jėgų ir ištvermės.
Nuo viršaus atsiveria nuostabūs apačioje plytinčių savanų ir šlaituose augančių miškų bei horizonto vaizdai.
4. Japonijos pasididžiavimas
Fudži arba Fudzijamos kalnas, kurio pavadinimas kilęs nuo žodžio „Fuchi“ reiškiančio „ugnis“, yra Japonijos nacionalinis kultūrinis simbolis, garbinamas dar nuo senų laikų. Jis stūkso Honšiu saloje, Ramiojo vandenyno pakrantėje ir yra nutolęs nuo Tokijo vos 97 km.
Tad per paskutinį Fudži išsiveržimą 1708 m. juodi pelenai nuklojo ir miesto gatves. Nors ugnikalnis ramus jau daugiau nei 300 metų, geologai jį laiko aktyviu, tačiau tai nė motais menininkams, kurie nuolatos keliauja čia, kad galėtų įamžinti Japonijos ikoną. Kalno apačioje plyti liūdnai pagarsėjęs Aokihagaros miškas, kuriame kasmet nusižudo didelis skaičius žmonių.
5. Veikiantis ugnikalnis, kurį dievina žiemos sporto mėgėjai
Ruapehu yra vienas aktyviausių visame pasaulyje ir didžiausias veikiantis ugnikalnis Naujojoje Zelandijoje, Taupo vulkaninėje srityje. Jo išsiveržimai kartojasi kas 50 metų, nors papėdėje įrengti net 2 slidinėjimo kurortai. Ruapehu aplanko ne tik tūkstančiai keliautojų, dviratininkų ir slidininkų, bet ir „Žiedų valdovo“ trilogijos gerbėjai, kadangi būtent čia ir buvo nufilmuotos visos trys filmo dalys. Ugnikalnis taip pat populiarus dėl ežero kalno viršuje, kuris susidaro ramiuoju metu, tarp išsiveržimų.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
