Tad viešint Kenijoje galima suderinti viską: tiek nuotykius, tiek komfortą aukštos klasės viešbučiuose. Tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramų poilsį Indijos vandenyno pakrantėse esančiuose kurortuose.
Šiame straipsnyje norime kiek plačiau papasakoti apie Kenijos gamtą. Todėl atrinkome kelis nepaprasto grožio kampelius, kuriuos, viešint šioje Afrikos valstybėje, verta aplankyti.
Masajų Maros nacionalinis rezervatas
Dokumentinių filmų apie Afrikos gamtą nestinga. Dažniausiai stambiu planu parodomi tingūs liūtai, link upės bėgančios zebrų kaimenės, besimaudantys drambliai ar lapus rupšnojančios žirafos. Patogiai įsitaisius ant sofos ir žiūrint tokį filmą jis atrodo tarytum utopija: kone tobulų vaizdų koliažas. Tačiau tokį „tobulą filmą“ galima išvysti ne tik per televizoriaus ar kompiuterio ekraną, o ir realybėje – pavyzdžiui, lankantis Kenijos pietvakarinėje dalyje esančiame Masajų Maros nacionaliniame rezervate, kuris dar žinomas Masai Maros vardu.
Gamtos draustinis šioje vietovėje įkurtas dar 1961 m. Siekta apsaugoti savanų kraštovaizdį bei regiono gyvūnus. Vėliau, 1974 m, draustinis tapo nacionalinės reikšmės rezervatu. Kaip jau minėjome, vietovei būdingas žolinių savanų kraštovaizdis. Čia auga ir pavieniai akacijų medžiai, krūmynai. Per Masajų Maros teritoriją teka Maros ir Taleko (Talek) upės, jų slėniuose krūmynų auga kiek daugiau. O po liūčių čia susidaro laikini upokšniai, balos ir šlapynės.
Masajų Maros nacionaliniame rezervate vystomas turizmas: organizuojami safariai visureigiais arba kelionės oro balionu. Tokių ekskursijų metu galima išvysti įvairiausius Rytų Afrikai būdingus gyvūnus: liūtus, raganosius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, buivolus, hipopotamus, leopardus, gepardus, grifus, stručius, netgi Nilo krokodilus ir kt. Įspūdžiai visam gyvenimui!
Baringo ežeras
Baringas – tai maždaug 350 km atstumu į šiaurę nuo Masajų Maros nacionalinio rezervato tyvuliuojantis gėlavandenis ežeras. Jis telkšo beveik 1 km aukštyje virš jūros lygio, karštoje ir dulkėtoje vietovėje. Kuo Baringas įdomus? Šis vandens telkinys ir jo apylinkės – daugiau nei 500 rūšių gyvūnų buveinė. Čia galima išvysti krokodilus, hipopotamus, vandenį gurkšnojančias gazeles bei zebrus, grakščiuosius flamingus bei galybę kitokių paukščių. Keliautojams siūlomos ekskursijos valtelėmis, kurių metu galima išvysti laukinius gyvūnus iš tikrai labai arti.
Ir tai dar ne viskas – ežere yra net septynios salos. Didžiausia iš jų – Ol Kokvė (Ol Kokwe). Įdomu tai, jog ši sala – sunykęs kadaise šioje vietovėje buvusio ugnikalnio centras. Dėl šios priežasties saloje yra karštųjų versmių baseinų bei fumarolių – garų ir dujų šaltinių.
Diani Bičo paplūdimys
Kaip jau minėjome straipsnio įžangoje, Kenija gali pasigirti ne tik laukinės gamtos rezervatais ir nacionaliniais parkais, tačiau ir nepaprasto grožio Indijos vandenyno pakrante. Puikus to įrodymas – Diani Bičo, kurortinio miestelio, esančio Kenijos pietinėje dalyje, paplūdimys.
17 km besitęsiantis paplūdimys garsėja kaip vienas iš gražiausių ne tik Kenijoje, tačiau ir visoje rytinėje Afrikos pakrantėje. Sniego baltumo smėlis, žydras lyg dangus vandenynas, pakrantėje augančios palmės bei tarp jų kamienų ištiesti hamakai – argi ne vilioja? Tiek pačiame Diani Bičo miestelyje, tiek jo apylinkėse gausu viešbučių ir turistams skirtų vilų, kuriose galima ne tik apsistoti, tačiau ir mėgautis plačiu paslaugų asortimentu: nuo nardymo pamokų, iki masažų. Nuo ką tik išspaustų vaisių sulčių iki šviežios žuvies patiekalų.
Diani Bičo paplūdimys – tai gamtos kampelis, kuriame laikas tarytum sustoja. Galima valandų valandas drybsoti ant smėliuko ar pliuškentis vandenyne – tikrai nenusibosta.
Nakuru ežero nacionalinis parkas
Pasilepinę idiliška Indijos vandenyno pakrante, leiskimės į pažintį su ne ką mažiau įdomiu Kenijos kampeliu – Nakuru ežero nacionaliniu parku. Tai – saugoma gamtos teritorija, esanti vidurio vakarų Kenijoje, netoli Nakuru miesto.
Bene labiausiai parką garsina ne kas kitas, o flamingai. Jų čia galima išvysti šimtus, kartais net tūkstančius – įspūdingas vaizdas. Klausiate, kodėl gi flamingus taip traukia ši vietovė? Dėl labai paprastos priežasties – Nakuru ežere gausu dumblių. Būtent jie ir privilioja gausius būrius rožinių paukščių. Dėl šios priežasties Nakuru ežeras kartais vadinamas tiesiog flamingų ežeru. Beje, rausvieji gražuoliai – ne vieninteliai Nakuru parko svečiai. Čia atskrenda gausūs kormoranų, jūrinių erelių, kragų būriai. Ežero apylinkėse peri pelikanai.
Nakuru ežeras apsuptas Afrikos savanų. Todėl, nepaisant to, jog parką garsina flamingai, čia galima išvysti ir žinduolių, tokių kaip buivolai, raganosiai, žirafos, zebrai ir kt. Skaičiuojama, jog teritorijoje gyvena net 56 skirtingos žinduolių rūšys. Didžioji dalis į parką atvykusių keliautojų – paukščių stebėjimo entuziastai, ornitologai. Tačiau čia taip pat organizuojami safariai, žygiai pėsčiomis, leidžiama iškylauti, įkurtos specialios kempingo vietos.
Amboselio nacionalinis parkas
Dramblių kaimenės nuotrauka Kilimandžaro fone – vienas iš ikoniškiausių Afrikos vaizdų. Būtent tokį kadrą galima užfiksuoti ne kur kitur, o Kenijos pietinėje dalyje esančiame Amboselio nacionaliniame parke. Tikriausiai, dabar kiek suglumote: juk Kilimandžaras – Tanzanijoje, o ne Kenijoje esantis kalnas. Visgi, klaidos čia tikrai nėra – Kilimandžaras toks didžiulis (kalno aukštis net 5895 km), jog jo viršūnė kuo puikiausiai matyti ir iš Kenijos!
Amboselio nacionalinis parkas apima 392 km² plotą, kurį imta saugoti dar 1906 m. – teritorija įgavo rezervato statusą. Nuo 1974 m. rezervatas virto nacionalinės reikšmės parku – siekiama apsaugoti čia gyvenančią fauną. Bene labiausiai parkas garsėja didele dramblių populiacija, tačiau teritorijoje gyvena ir liūtai, žirafos, zebrai, hienos, antilopės, buivolai ir kt.
Geriausias metas stebėti gyvūnus – ankstyvas rytas. Šiuo paros metu jie aktyviausi. Taip pat organizuojamos ir išvykos vakarais. Leidžiantis saulei vykstama į pelkėtąją parko dalį, mat čia ateina daug ištroškusių ir atsigerti norinčių gyvūnų.
Lamu sala
Straipsnio pabaigoje siūlome palikti Kenijos žemyninę dalį nuošalyje ir susipažinti su šiai valstybei priklausančia Lamu sala. Indijos vandenyne, netoli Afrikos krantų esanti sala priklauso to paties pavadinimo archipelagui.
Kodėl gi verta aplankyti Lamu salą? Pirmiausia dėl to, jog čia atrasite nepaprasto grožio auksinio smėlio paplūdimius su greta augančiomis palmių giraitėmis – vaizdai tikrai idiliški. Vienas iš tokių paplūdimių – salos pietvakariuose esantis Shela. Paplūdimio ruožas tęsiasi net 12 km. Rytinė dalis – gyvybinga, pritaikyta turistų poreikiams. Vakarinė – kiek ramesnė. Čia slepiasi nuostabaus grožio smėlio kopos.
Lamu sala sužavės ne tik gamtos gerbėjus, tačiau ir keliautojus, kurie domisi istorija, skirtingomis kultūromis. Kadaise Lamu buvo Svahilių, vienos iš Afrikos tautų, civilizacijos centras. Dar ir šiandien Lamu saloje galima aptikti Svahilių pėdsakų – architektūros, etniniais motyvais dekoruotų suvenyrų. O vietinėse kavinukėse siūloma paragauti tradicinių patiekalų.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Keniją.