Keliautojams šis regionas geriausiai žinomas dėl čia vykstančių daugybės karšto oro balionų skrydžių ir šiurpių miestų-urvų, įsikūrusių po žeme. Regionas taip pat garsus senoviniais rankų darbo turkiškais kilimais.
Pasidalinsime savo nuotaikingo žygio per nuostabiausias vietas visoje Kapadokijoje prisiminimais. Keliavome per pilis, urvus, slėnius, miestelius, kalnus ir kaimus. Savo žygi tęsėme iki vienuose gražiausių kanjonų regione esančios kalno viršūnės, kurioje įkūrėme stovyklavietę. Ten turėjome progą pasigrožėti saulėlydžiu vakare ir kvapą gniaužiančiais karšto oro balionų skrydžių vaizdais anksti ryte.
Kelionė autostopu iš Nevšechyro į Uchisaro
Mūsų kelionė prasidėjo Nevšechyro mieste. Kėlėmės anksti ryte, papusryčiavome ir išėję patraukėme kelio link. Nuo Nevšechyro iki Uchisaro yra tik 9 kilometrai, ir tai yra nesunkiai įveikiamas atstumas. Tačiau mes norėjome kiek įmanoma daugiau laiko praleisti Kapadokijos regione, tad pasirinkome ten vykti autostopu ir pradėti žygi Uchisaro mieste. Susigauti mašiną buvo tikrai labai paprasta, vos išėjus ant kelio mus pasiėmė vietinis verslininkas, ir nespėjus nei mirktelėti jau buvome vietoje.
Uchisaro pilies ir miestelio senamiesčio tyrinėjimas
Uchisaro pilis ir visi aplink esantys urvų miesto griuvėsiai yra kažkas nepaprasto, įdomaus ir unikalaus. Vaikščiojimas tarp kūgio formos kalnų, kuriuose išskaptuoti langai ir durys pažadino vaizduotę, kaip kadaise čia gyveno žmonės, nieko panašaus iki tol dar nebuvome matę. Mėgavomės kiekviena ten praleista akimirka.
Visai šalia pilies įsikūręs žavingas senamiestis, kuriame labai smagu paklaidžioti. Gatvėse gausu restoranų ir viešbučių su vaizdu į šalia esančius slėnius. Rytais žmonės šiuose restoranuose susirenka stebėti, kaip per dangų sklendžia karšto oro pripildyti balionai. Nors miestelis nuolat atnaujinamas, ir jame statomi nauji pastatai, nuklydus nuo pagrindinių lankytinų vietų galima rasti autentiškų namų urvuose, kuriuose iki šiol gyvena žmonės.
Žygis per Balandžių slėnį
Praleidę keletą valandų Uchisaro mieste patraukėme netoliese įsikūrusią Geremę. Žygiavome nepakartojamu maršrutu, vedančiu per vieną iš kanjonų, kuris yra skirtas balandžiams ir net pavadintas – Balandžių slėniu. Skirtingai nei dabar, senovėje šiame Kapadokijos regione balandžiai vaidino labai svarbų vaidmenį – jie buvo naudojami kaip maistas gyventojams arba žaliava nederlingai žemei tręšti. Vietiniai labai vertino paukščius, todėl slėnyje esančioje minkštoje vulkaninės kilmės uolienoje jie net išskaptuodavo jiems specialius namelius.
Žygis per šį kanjoną nukėlė mus į kitą pasaulį. Vulkaninės kilmės uoliena nuklota rožinių gėlių ir šimtų švytuojančių turkiškų akių šią vietą kartu vertė atrodyti ir magiška, ir paslaptinga.
Kapadokijos centras – Geremės miestas
Vos atvykę į Geremę supratome, jog ji yra stipriai pulsuojanti regiono širdis. Jame šurmuliavo turistai, o milžiniški viešbučiai vieną po kito priiminėjo svečius. Akimirką net buvome užsimiršę, kur esame. Tai nėra staigmena, kadangi šis miestas yra arčiausiai visų pagrindinių turistų lankomų vietų, įskaitant Geremės muziejų po atviru dangumi, kuriame galima rasti urvines bažnyčias su išlikusiomis X-XII amžių freskomis. Taip pat į kurią pusę pažiūrėsi rasi gan lengvai prieinamus kanjonus ir slėnius. Daugelis čia apsistoja viešbučiuose, nuo kurių stogų rytais galima stebėti karšto oro balionų skrydį. Kiti renkasi praleisti naktį specialiai kalne išskaptuotuose ir keliautojams paruoštuose prabangiuose urvų apartamentuose.
Vienas iš mūsų pagrindinių tikslų šiame mieste buvo atrasti ir pamatyti, kaip vietiniai gamina unikalius, senovinius rankų darbo turkiškus kilimus. Aplankėme daugybę mieste esančių parduotuvių ir buvome priblokšti jų technika, kruopštumu bei kokybės ir kainos santykiu, kurį galima susiderėti. Deja, kuprinėse neturėjome papildomos vietos kilimui, tad teks čia dar kartą grįžti trumpesnės kelionės metu.
Pietų pertrauka Geremėje
Savo klajones po miestą užbaigėme jau gerokai po pietų. Supratome, kad toliau tęsiant žygį per kanjonus į mūsų stovyklavietę, daugiau restoranų ir parduotuvių nebebus. Tad sprendimas buvo gan aiškus – prisikimšti pilvus skanaus ir karšto vietinio maisto čia ir dabar.
Miesto centre radome mielą vietinį restoraną pavadinimu „Firin Express“. Ten valgėme gardžius pietus, vienas iš patiekalų buvo paruoštas moliniame inde, kurį atnešęs padavėjas jį atidarė - greičiau sudaužė - naudodamasis kardu. Jei tai nestebina žmonių, mes nežinome, kas dar gali nustebinti. Tai buvo labai skanus ir unikalus vietinis Kapadokijos regiono patiekalas iš daržovių ir mėsos.
Žygis į mūsų stovyklavietę
Sotūs ir patenkinti pietumis, tęsėme žygį į stovyklavietę. Žinojome, jog eisime per daugybę nuostabių slėnių ir labai nekantravome. Pirmiausiai priėjome Kardo slėnį, kuris yra visai šalia miesto, laikomas pačiu mažiausiu slėniu visoje Kapadokijoje, tačiau turi patį ilgiausią tunelį. Greta aptikome arklių ganyklą, kurioje ilsėjosi įvairiaspalviai žirgai. Pastebėjome, jog regione tikrai gan populiaru yra joti per kanjonus, ypač žmonėms, kurie nėra pasiruošę ilgesnės nei keleto kilometrų distancijos žygiams.
Raudonasis slėnis
Kelias mus nuvedė į spalvingą ir nepakartojamą Raudonąjį slėnį. Tyrinėti jo spalvas ir pribloškiančią kalnų struktūrą buvo nuostabi patirtis. Mėgavomės vaikščiodami aplink milžiniškas uolų sienas, lįsdami į siaurus ir vingiuotus kalne esančius tunelius, nežinodami, kas bus kitoje pusėje. Taip bevaikštinėdami užtikome ir čia gyvenančių vietinių namus. Įdomiausia mums pasirodė tai, jog pagrindinis įėjimas buvo maždaug 10-ties metrų aukštyje gan lygioje vertikalioje sienoje ir jį pasiekti galėjai tik su kopėčiomis.
Besimėgaujant įspūdingu saulėlydžiu
Norėdami pasiekti savo stovyklavietę, esančią ant kalno, patys turėjome užkopti dar ne vienomis kalnuose įtaisytomis kopėčiomis. Pasiekę viršūnę buvome apdovanoti pačiu įspūdingiausiu iki tol per visą kelionę matytu saulėlydžiu. Pats gražiausias ir ryškiausias Kapadokijos regiono kraštovaizdis atsiskleidžia tik kylant saulei arba jai leidžiantis, kai saulė dar yra žemai ir netiesiogiai apšviečia slėnius.
Žvaigždžių stebėjimas iš mūsų 5 mlrd. * viešbučio
Saulei nuskendus horizonte, pradėjome statyti savo nešiojamus namus. Buvome vienui vieni ant kalno tarp nuostabiausių Kapadokijos slėnių, apsupti tik ryškiai šviečiančių ir kas akimirką atsirandančių vis naujų žvaigždžių. Vėjas buvo lengvas, tačiau pastovus, tad lauke darėsi vis žvarbiau. Tačiau tai mums nesutrukdė džiaugtis ir stebėti naktinio dangaus tiesiai iš mūsų penkių milijardų žvaigždučių viešbučio.
Karšto oro balionų skrydis – neįtikėtina!
Turėjome nusistatę žadintuvą, kad jokiais būdais nepramiegotume karšto oro balionų skrydžio. Visos dienos žygis ir Kapadokijos regiono tyrinėjimas atėmė tikrai daug jėgų, vakare buvome išsekę ir viskas, ko norėjosi, – tai pailsėti. Tačiau ryto reginys buvo viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios mes nusprendėme leistis į šį žygį ir nakvoti ant kalno, kurį mums rekomendavo draugas iš Ankaros. Prabudę buvome daugybę kartų, vis pasitikrindami, ar jie dar nepakilę. Prieš iš naujo užmiegant vis kankino mintys - „O gal oras pasikeitė, ir šiandien blogos sąlygos skristi?“
Staiga pabudome - ne dėl to, jog suskambėjo mūsų žadintuvas, o dėl keisto ir neatpažįstamo pokšėjimo lauke. Kol lindome iš palapinės, nežinojome, kas tai, tačiau giliai viduje tikėjome, jog tai karšto oro balionai, kylantys į dangų. Taip ir buvo! Laikrodis rodė jau beveik 5-tą valandą ryto.
Greitai apsirengėme ir šokome iš palapinės, dangus buvo pusiau prisipildęs daugybės balionų. Vis daugiau jų kilo iš įvairiausių kampelių, kol užpildė visą dangų aplink mus. Kai kurie balionai sklendė žemai tarp kalnų, kanjonuose, kiti aukštai viską apžvelgdami iš viršaus, o dauguma tiesiog per vidurį, tiesiai virš kalnų.
Vaizdas, kurį stebėjome buvo neįtikėtinas! Viskas vyko tiesiai prieš mūsų akis, keletas balionų praskrido arčiau nei 100 metrų atstumu nuo mūsų, kadangi buvome idealioje vietoje visus juos stebėti nuo kalno. Galėjome tiesiog atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdu.
Visas žygis per pačias nuostabiausias vietas Kapadokijoje, nakvynė dviese ant kalno tarp vienų gražiausių kanjonų, magiškas saulėlydis ir galimybė ryte stebėti į dangų kylančius karšto oro balionus buvo neįkainojama patirtis. Šis nepaprastas nuotykis įtikino mus, jog Kapadokija yra tikrai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės turi aplankyti Turkiją!
Linkime didžiausios sėkmės planuojantis savo atostogas Kapadokijoje! Ar yra dar kas nors, ką norėtumėte aplankyti, kol būsite Turkijoje? Jei turite klausimų, leiskite mums žinoti, ir padiskutuokime. Norint daugiau kelionių patarimų, prenumeruokite mus – „Wander Spot Explore“
- Instagram: instagram.com/wander.spot.explore/
- Youtube: youtube.com/channel/UC2UanLDwHCG7THeFv5IFCOw
- Puslapis: wanderspotexplore.com
- Facebook: facebook.com/Wander-Spot-Explore
