Iki šiol į paveiktų šalių sąrašą būdavo įtraukiamos tos valstybės, kuriose sergamumo COVID-19 per pastarąsias 14 kalendorinių dienų rodiklis viršydavo 25 atvejus 100 tūkst. šalių. Beveik visos Europos šalys jau šią ribą yra peržengusios, o ir pati Lietuva – daugiau nei dvigubai.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam projektui, kurio vienas iš svarbiausių tikslų – pakeisti sveikatos apsaugos ministro tvirtinamo Paveiktų šalių sąrašo sudarymo principus.
Pritarta, kad valstybė į paveiktų šalių sąrašą dabar būtų įtraukta tuo atveju, jeigu jos sergamumo rodiklis viršytų Lietuvos sergamumo rodiklį ne mažiau nei 10 proc. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos rodiklis yra 50, paveiktomis šalimis būtų laikomos tos, kuriose sergamumo rodiklis didesnis nei 55.
„Kylant sergamumui Lietuvoje, tikslinga į paveiktų šalių sąrašą įtraukti tik tas šalis, kuriose užsikrėtimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rizika yra didesnė, nei Lietuvoje“, – aiškina Vidaus reikalų ministerija.
Trečiosioms – ne ES/EEB – šalims bus galimybė taikyti ir papildomus epidemiologinius kriterijus: testavimo apimčių rodiklį, teigiamų testų rezultatų procentą, informacijos prieinamumą, hospitalizacijos rodiklį.
„Anksčiau matėm tam tikrą prasmę, kol (naujų atvejų) skaičiai nebuvo tokie dideli, saugotis ir nuo įvežtinių atvejų ten, kur yra įmanoma. Dabar apsisprendimas yra kitoks“, – antradienį spaudos konferencijoje aiškino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Į kur būtų galima keliauti laisviau?
Lietuvos sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) per pastarąsias 14 kalendorinių dienų rodiklis, trečiadienio duomenimis, yra 53.9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Paveiktų šalių sąrašą – jau pagal naujuosius kriterijus – skelbs Sveikatos apsaugos ministerija, jis įsigalios nuo spalio 12 d. Iš kasdien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiamų duomenų galima prognozuoti, kurios ES/EEB šalys neturėtų į jį patekti:
- Italija (48.7)
- Vokietija (36.3)
- Bulgarija (45.5)
- Graikija (43.0)
- Norvegija (30.1)
- Suomija (31.4)
- Estija (51.6)
- Latvija (33.0)
- Kipras (29.5)
- Lichtenšteinas (36.5)
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios šių valstybių taiko ribojimus atvykstantiems iš Lietuvos:
- Kipras reikalaus neigiamo COVID-19 testo rezultato.
- Latvija jau kelias savaites Lietuvą yra įtraukusi į paveiktų šalių sąrašą, o nuo kitos savaitės įveda ir naujus reikalavimus atvykstantiems.
- Vykstant į Estiją iš Lietuvos taip pat privaloma izoliacija (14 d.). Išimtys - čia.
- Suomija riboja atvykimą iš kitų Europos valstybių, tarp jų – ir Lietuvos.
- Vokietija į paveiktų teritorijų sąrašą įtraukusi Šiaulių ir Kauno regionus.
- Norvegija Lietuvą įtraukusi į paveiktų šalių sąrašą, privalomas 10 dienų izoliavimasis.
Netoli naujosios Lietuvos pasirinktos raudonosios ribos yra ir Lenkija (62.2) bei Švedija (64.9), tad ar jos patektų į sąrašą, kol kas prognozuoti sunku.
Kiek tai padės keliauti laisviau?
Ar reikėtų sudaryti daugiau galimybių keliauti, diskutuojama dar nuo vasaros pradžios, kai Europos šalys ėmė vėl priimti turistus. Visgi Lietuvos valdžia buvo skeptiškai nusiteikusi šiuo klausimu ir tik ilgokai delsusi kartą kilstelėjo raudonąją sergamumo ribą.
Dabar, pavyzdžiui, tikėtina, kad kelionių organizatoriams būtų galima poilsiautojus skraidinti į Graikiją, Italiją. Tačiau jose vasaros sezonas jau eina į pabaigą. Be to, dabar vis daugiau Europos didmiesčių griežtina kovos su koronavirusu priemones, tad ir apsilankymas juose gali būti nebe toks malonus kaip būtų buvęs vasarą ar rugsėjį.
Nors Vyriausybės sprendimas ir suteikia lankstumo, tačiau žvelgiant iš kelionių organizatorių ir pačių keliautojų pusės – jis yra ir pavėluotas.
Tad nors Vyriausybės sprendimas ir suteikia lankstumo, tačiau žvelgiant iš kelionių organizatorių ir pačių keliautojų pusės – jis yra ir pavėluotas.
„Novaturo“ generalinės direktorės Audronės Keinytės teigimu, į tokias šalis kaip Italija, Graikija, Bulgarija, Kipras bus spėta viso labo įvykdyti keletą skrydžių.
„Minėtos kryptys iš esmės kritinės turizmo sektoriaus situacijos nepakeis. Tai, kas iš tiesų šiuo metu, artėjant slidinėjimo sezonui, galėtų pagerinti situaciją, yra koronaviruso sergamumo rodiklių skaidymas regioniniais vienetais“, – komentavo ji.
Aktualiausi – Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Slovakijos, Andoros regionai, kuriuose lietuviai pamėgę leisti savo žiemos atostogas.
„Rodiklių skaidymas valstybių autonominių regionų mastu leistų užtikrinti sąžiningą konkurenciją su kitų Europos sąjungos valstybių, tokių, kaip Vokietija, Lenkija ar Estija kelionių organizatoriais, nes šiose šalyse jau priimti nutarimai dėl užsakomųjų skrydžių atnaujinimo į epidemiologiškai saugius regionus. Jos įgyvendino Europos Komisijos rekomendacijas ir stipriai išsiveržė į priekį.
ES šalys taip pat susitarė dėl kriterijų bendro žemėlapio, kuriame regionai, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, būtų pažymėti skirtingomis spalvomis, o šalys neribotų kelionių į teritorijas, kur virusas nėra smarkai išplitęs. Jeigu kitą antradienį šį nutarimą priims Europos Taryba, turime vilčių, kad kitų šalių pavyzdžiu paseks ir Lietuva.
Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje vis dar nepatvirtintas naujas trečiųjų šalių sąrašas, kuris leistų skraidinti turistus į šaltuoju sezonu pamėgtus Turkijos bei Egipto kurortus. Tikimės, kad pradėję atverti lietuviams užsienio šalis valdžios atstovai nepamirš ir šių dviejų aspektų“, – teigė „Novaturo“ generalinė direktorė.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, kol kas skaidyti šalių sergamumo į regionus neketinama, nes „epidemiologai neturi patikimų duomenų, leidžiančių stebėti ilgalaikes sergamumo tendencijas viename ar kitame šalies regione“. Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, jeigu dėl to sutartų Europos Sąjunga, Lietuva tuomet sektų tokiomis rekomendacijomis.
