Anykščių krašto užkampis
Turistiniame žemėlapyje pažymėtą kalvę–lobyną ruošiausi aplankyti seniai. Tačiau niekaip nesisekė pro jį prasukti. Šalia Šventosios upės esantis pastatas nutolęs nuo pagrindinių kelių arterijų.
Į viduryje laukų esančią buvusio dvaro sodybą netyčia neužklysi. Aplink nėra jokio didesnio miestelio ar gyvenvietės. Atvirkščiai – norint surasti šią vietą reikia mokėti naudotis žemėlapiu. Net kelio nelabai yra ko pasiklausti.
Pačią Jokūbavą sunku būtų apibūdinti kaip kaimą ar net viensėdį. Šis pavadinimas saugo kelis negyvenamus ir apleistus pastatus. Dalis jų priklausė dvaro sodybai, o dalis pastatyti sovietiniais laikais. Dabar čia nesutiksi nė gyvos dvasios.
Dvaro lobynas be sienos ir stogo
Valstybės saugomas Jokūbavos dvaro lobynas šviečia iš tolo. Tiksliau, šviečiasi jo kiauros sienos. O dar tiksliau – vienos sienos nėra visiškai, o kitoje žiojėja milžiniška anga.
Kadaise tai būta dviejų aukšto akmens mūro ir plytų statinio. Kadaise. Dabar net stogo belikę tik likučiai. O ir jie visiškai nesaugo nuo nieko.
Likusios dvaro sienos ir stogo sijos su asbestinės dangos lapų likučiais pavojingai pakrypę ir, rodos, laikosi, kaip mūsuose sakoma „ant garbės žodžio“.
Prisipažinsiu – užeiti į vidų buvo nejauku. Dėl saugumo. Kultūros paveldo statinys grasinasi bet kada griūti ir išleisti paskutinį kvapą.
Dvarininkai saugojo, valdininkai – sunaikino
Senoji Jokūbavos gyventoja E.Sadkevičienė pasakojo, kad tuometinis dvaro savininkas Česlovas Brazauskas ir visi ankstesni savininkai šį pastatą naudojo vertingiems daiktams sudėti.
Pasak paveldosaugininkų, pastato vieta dvare, tūris, medžiaga ir apdaila leidžia manyti, kad tai išties buvo dvaro lobynas.
Po Antrojo pasaulinio karo šio įdomaus pastato paskirtis pasikeitė. 1945 m. čia buvo įrengta kalvė. Iki kurių metų ji veikė – nežinoma.
Šiuo metu, 15min žiniomis, valstybės saugomas pastatas yra bešeimininkis turtas, ir niekas už jo priežiūrą neatsako.
