Spindintis miestelis ir apleista dvaro sodyba
Važiuojant pagrindiniu keliu į Gudelius nusukti kviečia didelis rudas ženklas, informuojantis, kad šioje gyvenvietėje stovi kultūros paveldo objektas – Ivoniškio dvaras. Pasidaro įdomu. Suku vairą ir purvinas visureigis įrieda į išpuoselėtą provincijos gyvenvietę.
Bažnytkaimis kone spindi. Visur tvarka ir švara kaip reta. Tačiau aš ieškau ne vaizdų sienlaikraščio garbės lentai. Mano tikslas – aplankyti Tiškevičių dvaro sodybą.
Pagaliau tarp medžių tolumoje pasirodo akmeniniai pastatai. Tai Ivoniškių dvaro tvartai. Tiksliau – kas iš jų likę.
Link akmeninių sienų veda lauko kelias. Įsuku į jį ir sustoju už kelių dešimčių metrų nuo tvarto likučių.
Milžiniško ilgio pastatai palikti likimo valiai. Pakankamai neseniai dar buvusio stogo nelikę nė kvapo. Bent jau atliekančio savo tiesioginę funkciją. Atidengtos akmeninės sienos pradėjusios irti, o dalis – jau nuvirtusios ir tapusios tiesiog statybinių atliekų krūva.
Keistas vietinio poelgis prie dvaro tvartų
Vaikštinėjant ir fotografuojant apleisto paveldo likučius pro šalį pravažiuoja traktorius, o po kiek laiko ir motoroleris. Susižvalgome ir linkteliu jiems – kaip priimta kaime ar provincijoje. Net jeigu žmogaus nepažįsti.
Netrukus sėdu į mašiną ir judu link pagrindinio kelio. Per priekinį stiklą pastebiu sunkiai paaiškinamą vaizdą. Motorolerio vairuotojas, paskubomis žvilgčiodamas į mane, rakina kelio, kuriuo atvažiavau, užtvarą. Pasirodo, kad žiūrėdamas į dvaro sodybos pastatus nepastebėjau žolėje stovinčio užtvaro kuolų. Kaltas.
Tačiau bandau suprasti ir paaiškinti vyriškio poelgį. Matydamas, kad man nėra kito kelio išvažiuoti jis paskubomis užrakino užtvarą ir vos ne bėgte nubėgo, kad tik nereiktų susitikti... Įdomu, ko jis tikėjosi. Kad dvaro atvažiavęs aplankyti turistas puls jo ieškoti ir maldauti, kad išleistų?
Nepasisekė šįkart jam. Ir neteko išgirsti griuvančio paveldo apžiūrėti panorusio žmogaus aimanos. Mano visureigis nesunkiai apvažiavo užtvarą ir ramiai sustojo prie šalia esančio dvaro sandėlio. Niekas taip ir nepasirodė, nors už gyvatvorės matėsi stebinčio žmogaus siluetas.
Nepaaiškinama nepriežiūra naikina Tiškevičių dvaro sodybą
Dainiui Rėklaičiui priklausantys tvartai yra išskirtiniai. Štai, pavyzdžiui, vieno jų ilgis – net 57 metrai. Nors keliauju nemažai, tačiau nepamenu, kad būčiau kažkur sutikęs panašaus dydžio ūkinių pastatų.
Tačiau vėl reiktų patikslinti. Tai jau nebe Tiškevičių dvaro tvartas. Tai tik jo likučiai. Vienas jų stogo netekęs jau gana seniai, o kitas dar prieš 10 metų jį turėjo. Tačiau dėl elementarios nepriežiūros ir pastato netvarkymo apie 2016 metus nugriuvo dalis sienos, vartai ir susmuko kone visas stogas. Suskilinėjo sienos ir atsirado jų griūties pavojus.
Netrukus Kultūros paveldo departamentas sudarė komisiją, kuri turėjo ištirti avarijos priežastis. Nežinia, kuo baigėsi jos tyrimas, tačiau galutinis rezultatas aiškus. Nuo avarijos praėjo porą metų, tačiau iki šiol nėra sutvarkyta nei išgriuvusi siena, nei stogas. Sienas toliau plauna lietus ir jau tik laiko klausimas, kada išgrius paskutiniai tvartų likučiai. Tuomet neliks ir problemos, ir poreikio saugoti.
