Taigi, pasiderėjęs su savimi, suskaičiavau keturias šalis, į kurias visada džiaugiuosi grįžęs, ir vieną, dėl kurios dar abejoju. Ta šalis „po klaustuku“ yra Vokietija. Kad išnyktų klaustukai, nusprendžiau dar kartą ten nuvykti ir įsitikinti, ar tai tikra meilė. Kaip liaudyje sakoma, pasitikrinti jausmus.
Dėl gero pasiekiamumo pasirinkau ketvirtą pagal dydį šalies miestą Kelną. Tiesa, Kelno pasiekiamumas geru tapo tik visai neseniai, kai vienos iš pigių avialinijų ėmė vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Kelną.
Mano kelionės metu šis skrydis dar nebuvo paleistas, todėl skridau ne taip patogiai – į Diuseldorfo Vyzo oro uostą, kuris nuo Diuseldorfo nutolęs apie 80 kilometrų. Nuo Kelno jis yra dar toliau – už 116 kilometrų. Galėjau nusėsti ir Diuseldorfe, tačiau tąkart pasirinkau Kelną, nes jis didesnis. Man didesni miestai labiau patinka nei mažesni. Vėliau paaiškėjo, kad Diuseldorfą nuvertinau kiek nepelnytai, bet prie jo dar grįšim. Jis netoli.
Taigi, nuo kelionė iš Vyzo oro uosto į Kelną užtruko ilgiau nei skrydis iš Kauno į Vyzą, nes teko vykti autobusu, paskui persėsti į traukinį, ir kainavo gal dvigubai brangiau nei pats skrydis. Dabar gerai, dabar galima skristi tiesiai į Kelno oro uostą, nuo kurio miestą pasieksi per 15 minučių, ir kelionė kainuos tris eurus. Kai kada skubėjimas prie gero nepriveda. Čia taip pat, kaip kadaise skubėjau brangiai ir su persėdimu nuvykti į Izraelį, o po pusmečio pigios avialinijos pasiūlė dvigubai pigesnius tiesioginius skrydžius.
Turbūt visi žino, kad odekolonas prancūziškai reiškia Kelno vanduo. Miesto vaidmuo gaunant šį garsų vardą buvo tik toks, kad jame gyveno italas Fariba, kuris sukūrė kvapnų vandenį ir pavadino jį miesto, kuriame rezidavo, garbei. Šiais laikais Kelnas su odekolonu nieko bendro neturi.
Kelnas yra turtingas, nes stovi turtingiausioje Vokietijos dalyje, kuri dar vadinama Vokietijos ekonomikos varikliu – Šiaurės Reino Vestfalijoje. Taip yra, nes regione gausu pramonės, kurios didžiausią dalį sudaro anglies ir plieno pramonė. Čia yra ir garsioji Rūro sritis, dėl kurios ankstesniais laikais vis kildavo kariniai konfliktai.
Įdomu ir keista, kad tiek Kelne, tiek visame Šiaurės Reine dominuoja katalikų tikėjimo išpažintojai. Įdomu, nes likusi Vokietija yra protestantiška, o keista, kad šis kraštas turtingesnis už kitus, nes standartiškai protestantiški kraštai laikosi geriau už katalikiškuosius, nekalbant jau apie kitus likusius.
Beje, jei manote, kad vokiečiai yra preciziškai tikslūs, pareigingi ir niekada nevėluoja – pagalvokite dar kartą. Vokietijoje dažnai vėluoja traukiniai, ypač ilgesnių atstumų. Negalėjo juk taip sukristi, kad būtent mano viešnagės metu traukiniai susitarė nesilaikyti tvarkaraščio.
Kelne reziduoja apie milijonas gyventojų. Atrodo, daug, bet centrinė miesto dalis pakankamai kompaktiška, todėl visas miesto grožybes galima apžiūrėti vaikštant pėsčiomis. Pro Kelną teka Reinas, kurio pakrantėje įkurtas uostas yra vienas didžiausių upių uostų Europoje.
Sako, kad kelniečiai, palyginus su kitų regionų gyventojais, yra draugiškesni, svetingesni ir tolerantiškiau žiūrintys į visokio plauko svečius. Man prie viso to pasirodė, kad jie yra ir kiek paprasčiau žiūrintys į gyvenimą. Anglų kalba yra plačiai paplitusi, ją moka dauguma miesto gyventojų. Dėl didelio imigrantų kiekio mieste dažnai girdimos turkų, arabų, ispanų, lenkų, rusų kalbos.
Tai kosmopolitinis miestas, kuriame kiekvienas gali jaustis kaip namuose. Kiti jaučiasi net per daug kaip namuose. Turbūt pamenate istorijas, vykusias prieš metus kitus, apie pabėgėlius musulmonus, begrabaliojančius vokietukes miesto aikštėje per Naujų metų sutikimą.
Kad mieste dominuoja katalikai, galima įtarti žinant, kad garsiausias miesto pastatas yra gotikinė Kelno katedra. Nestatytų juk tokios įspūdingos bažnyčios ten, kur ji visiems būtų iki lemputės. Ši šventovė visu gražumu atsiveria vos išėjus iš geležinkelio stoties. Ilgą laiką buvo stengiamasi mieste nestatyti aukštų pastatų, idant nė vienas pastatas neužgožtų katedros, nes ji turi būti matoma iš bet kurios miesto vietos.
Dabar, žinoma, stiklinių dangoraižių mieste yra, tačiau centrinėje dalyje Kelno katedros bokštai vis dar yra aukščiau už kitus. Į pietinį bokštą įleidžiami turistai. Ten veda 509 laipteliai. Lipimas užtrunka apie valandą, tačiau atsiverianti miesto panorama atperka sunkumus. Galima aplankyti ir rūsius. Mišių metu vaikščioti po katedrą nėra leidžiama.
Kelno rotušė yra pati seniausia veikianti rotušė Vokietijoje, statyta XII a. Iš viduramžiais stovėjusių miesto dvylikos miesto vartų, trys dar tebestovi.
Keliauti į Kelną praleisti rudens savaitgalio yra puikus pasirinkimas, nes mieste švelnus klimatas ir net pačioje spalio pabaigoje čia būna gražus spalvotas ruduo ir dar gana šilta. Bent jau taip buvo kai aš viešėjau.
Taip šilta, kad gražų ir saulėtą šeštadienį su draugais išsiruošėme pasivažinėti dviračiais Reino pakrante. Tai yra labai smagi pramoga, nes važiuojant gali grožėtis upės ir miesto vaizdais, pasportuoti ir į kokį nors tikslą nuvažiuoti. Mūsų tikslas buvo pietiniame Kelne esantis botanikos parkas. Jis įsikūręs labai žalioje, prestižinėje miesto dalyje. Įėjimas buvo nemokamas. Gali būti, kad jis nemokamas tik šaltuoju sezonu.
Parke auga daug egzotinių medžių iš tų šalių, su kuriomis Vokietija turi diplomatinius santykius. Prie kiekvieno iš tokių medžių yra lentelė su užrašu, nurodančiu medžio gimtinę. Lietuvos rasti greituoju būdu nepavyko, o lėtesniam būdui pritrūko motyvacijos. Būtų turbūt kokia nors drebulėlė ar žilvitis ir tiek.
Parke buvo daug žmonių, kurie žaidė futbolą, mėtėsi skraidančiomis lėkštėmis ir šiaip viską veikė. Ir tai buvo tokiu laiku, kai Lietuvoje dviračiais važinėja tiek prietrankos, o ir tie turbūt pasiekę tikslą puola į karštą pirtį.
Dėstau čia kaip koks gyvenimo guru pamiršęs, kad grįžęs iš Vokietijos pats gydžiausi stiprų peršalimą. Tik nežinau, ar čia Kelno dviračiai buvo kalti, ar pats grįžęs dar vis bandžiau neigti Lietuvos orus.
Jei jau užsiminiau apie futbolą, tai Kelne, kaip ir visoje Vokietijoje jis yra labai populiarus. Viešnagės metu vyko rungtynės, todėl visas miestas buvo nusidažęs Kelno futbolo klubo spalvomis. Tą kartą futbolo žiūrėti nėjau, nors tai irgi yra labai smagi atrakcija lankantis mieste.
Miesto valdžia stengiasi garsinti Kelną spa ir pirčių kompleksais. Apsilankiau ir aš viename, jei jau taip reklamavo. Nieko kažko stebuklingo, bet kai už lango vėlyvas ruduo, tokios pramogos gali būti netgi labai malonios.
Taigi, kaip su ta Vokietija, ar ji gali būti įrašyta į mano grįžtamų šalių sąrašą? Dar nesu tikras. Kelnas pasistengė neblogai, bet dar pažiūrėkime, ką pasiūlys Diuseldorfas, jei jau esame šalia.
Bus daugiau.
