Kai kurie išskirtinėje vietoje net sugalvoja palaidoti augintinius ar išbarstyti artimųjų pelenus. Teritoriją prižiūrintiems Pajūrio regioninio parko specialistams dažnai tenka viešai gėdinti nederamai besielgiančius lankytojus.
Parkas – ne kapinės
Prieš kelias savaites Pajūrio regioninis parkas išplatino nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas nelegaliai pastatytas paminklas augintiniui.
Parko specialistai viešai paprašė jį pastačiusio žmogaus paminklą pasiimti, nes kraštovaizdžio draustinyje nelegalių gyvūnėlių kapinių negali būti.
Kai kurie išskirtinėje vietoje net sugalvoja palaidoti augintinius ar išbarstyti artimųjų pelenus.
„Buvo pastatytas paminklas, ant kurio buvo, ko gero, gyvūno vardas, šalia net pasodinta gėlių“, – pasakojo Pajūrio regionio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.
Pasak jo, buvo manoma, kad paminklas galimai buvo pastatytas netoliese mirtinai automobilio partrenkto šuns šeimininkų.
„Ši vieta neskirta nei žmonėms, nei gyvūnams laidoti. Mūsų noras – kad tokie dalykai neplistų. Jei atsiras vienas, kitas toks paminklas, žmonės pradės galvoti, kad čia gyvūnų kapinės“, – akcentavo D.Nicius.
Jis prisiminė, kad prieš metus ar dvejus Olando Kepurėje buvo rasti išbarstyti žmogaus pelenai kartu su žetonu iš krematoriumo.
„Policija vėliau nustatė, kas tai padarė. Paaiškėjo, kad sūnus taip palaidojo mamą – ant tako, kur vaikšto žmonės“, – stebėjosi D.Nicius.
Jis pabrėžė, kad šiandien parko teritorijoje nenumatyta galimybė laidoti žmones ar augintinius. Tačiau, pasak jo, galima skatinti viešą diskusiją, kaip galėtų elgtis augintinių netekę žmonės.
„Žiūrint teisine prasme, mirus gyvūnui, jį reikėtų utilizuoti. Lietuvoje turbūt yra vienintelė įmonė Rietave, teikianti tokią paslaugą.
Bet kalbama apie naminių gyvūnų kapines – ar turėtų būti oficialios, ar yra toks poreikis, ar savivaldybės galėtų numatyti tam vietas.
Yra tekę girdėti, kad, savivaldybių nuomone, tai labiau privataus verslo reikalas. Bet vis tiek tokie dalykai turi būti planuojami savivaldybių bendruosiuose planuose ir panašiai. Žinoma, žmonės augintinius gali laidoti savo privačiame žemės sklype. Problema yra daugiabučių gyventojams, o juk dažnas žmogus augina šunį ar katę. Tokia diskusija, manau, yra reikalinga“, – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius.
Chuliganų dar pasitaiko
Kalbėdamas apskritai apie viešąją tvarką populiarioje vietoje, D.Nicius teigė, kad daug lemia bendras kultūros lygis, nes visada atsiranda įvairių nesusipratimų, agresijos protrūkių.
Pašnekovo nuomone, kraštovaizdžio draustinio lankytojų kultūra prieš 15–20 metų buvo kelis kartus prastesnė.
„Šiukšlinimo, laužymo atvejų pasitaiko, bet viešoji infrastruktūra, kuri būna gamtinėje vietovėje, pavyzdžiui, informaciniai stendai, laiptai, takai ir panašiai, kartkartėmis patiria žmogaus poveikį – kas nors būna užpaišyta ar sulaužyta.
Niekas jau nestebina, bet iš principo situacija nėra tragiška, palyginti su keliolika metų atgal, ji yra ženkliai pagerėjusi.
Bet, aišku, kalbame apie pajūrio ruožus. Dienomis čia lankosi tūkstančiai žmonių, ypač vasarą. Iš tų kelių tūkstančių atsiranda vienas ar keli, kurie būna pavartoję alkoholio, nori prieš kažką pasirodyti, ir visko nutinka“, – pasakojo D. Nicius.
Numeta automobilius bet kur
Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu didžiausia viešosios tvarkos problema yra neteisėtas automobilių statymas ties Olando Kepurės skardžiu.
„Kiekvieną dieną ten būna, tikrai nepameluosiu, keli šimtai pažeidėjų. Kol kas valstybė nėra pajėgi išspręsti tokios problemos. Pavyzdžiui, yra regioninės reikšmės kelias, yra kelio ženklai, kad automobilių parkavimas yra draudžiamas.
Tačiau veikia bandos jausmas – vienas žmogus pasistato automobilį, antras, ir netrukus susidaro visa eilė.
Policija kartais patruliuoja, išrašo baudų, bet tai yra neišspręstas klausimas“, – atsiduso D.Nicius.
Jis atkreipė dėmesį ir į savotišką fenomeną. Pasak jo, ties Karkle, kur yra atlikta kelio rekonstrukcija ir pastatyti kelio ženklai, pažeidėjų, kurie tiesiog ant kelio paliktų automobilį, praktiškai nėra. Girulių-Melnragės ruože, kur irgi atliktas kelio remontas, žmonės taip pat laikosi taisyklių.
„Bet yra likęs kelių kilometrų ruožas tarp Karklės ir Girulių. Jis yra nerekonstruotas ir žmonėms, panašu, susidaro įspūdis, kad ten Kelių eismo taisyklės negalioja – kaip noriu, taip darau.
Baudos nėra didelės. Kai kurie žmonės tiesiai šviesiai sako, kad geriau susimokės rinkliavą, ir nebekreipia dėmesio“, – pasakojo D.Nicius.
Srautas per didelis
Pašnekovas pabrėžė, kad ryškėja ir kita problema – Olando Kepurės teritorija nėra pritaikyta tokiam aktyviam lankymui.
„Norint išlaikyti tokį aktyvų lankymą, reikalingos atitinkamos priemonės srautams reguliuoti – reikia naujų takų, laiptų. Planavimo dokumentuose tai yra laukinė gamtinė teritorija, kuri turi tam tikras ribas. Kai vasarą privažiuoja daug žmonių, ta teritorija sąlyginai kenčia“, – akcentavo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas.
Kita vertus, pasak D.Niciaus, tai, jog žmonės aktyviai lankosi prie skardžio, yra įvertinimas, kad žmonėms ta teritorija reikalinga.
Todėl reikia pasirūpinti reikiama infrastruktūra, kad nuo lankytojų gausos ir jų įpročių nekentėtų gamta.
„Mums, Savivaldybei ir kelininkams, yra uždavinys pasistengti ir išspręsti tas problemas. Vienas sprendimo būdų yra naujos automobilių statymo aikštelės įrengimas. Tačiau reikia koreguoti įstatymus, nes Kelių direkcija savo lėšomis už kelio juostos negali įrengti stovėjimo aikštelės“, – apgailestavo D.Nicius.
Kitąmet dar teks grūstis
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teigė, kad Savivaldybė turi sklypą Karklėje ir ten planuoja įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę.
„Jau esame nupirkę ir rengiame investicinį projektą automobilių stovėjimo aikštelės statybai. Ji būtų skirta būtent Olando Kepurės skardžio lankytojams. Pačioje Karklėje turime daugiau aikštelių, buvo ir kelininkai jų įrengę.
Ten daugiau mažiau situacija yra valdoma. Bet prie Olando Kepurės situacija yra nevaldoma, ten mirk gyvenk reikia didelių aikštelių. Kita vertus, tai yra miškas, regioninis parkas, galioja įvairiausi apribojimai ir dar – kelias yra ne mūsų, o regiono kelių. Esame įkaitai“, – komentavo A.Bogdanovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, turimame hektaro-dviejų sklype planuojama įrengti stovėjimo aikštelę ir kitą infrastruktūrą. Šį projektą numatoma įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Tačiau prognozuoti, kada Olando Kepurės lankytojams nebereikės numesti automobilių bet kur, pašnekovas nedrįso. „Dabar rengiame investicinį projektą, jį turėsime suderinti su Centrine projektų valdymo agentūra. Tada parengsime pirkimo sąlygas projektui įgyvendinti ir pasirinksime tiekėją, kuris viską organizuos. Ko gero, kitam vasaros sezonui nespėsime visko padaryti, turbūt bus dar kitam. Savivaldybė, kaip ir žmonės, visko norėtų greičiau, bet procesai yra ilgi, kaip ir bet kur kitur. Neišeina greičiau“, – patikino A.Bogdanovas.
