„Gal ne viską dabar galima atkartoti, bet bent jau būtų pavyzdys, ką šeimos gali veikti per karantiną“, – idėją pasiūlė švėkšniškis.
Hubertas 15min pasakojo, kad pirmąjį savo iglu (bent kažką panašaus į jį) pasistatė dar būdamas vaikas, maždaug aštuonerių, kai gavo darbą nukasti nuo kiemo sniegą. „Tada stengiausi visą sniegą kasti į vieną vietą, kad krūva būtų kuo didesnė, – prisiminė jis. – Vėliau bandžiau išsikasti tunelį per visą krūvą. Tai iš tikrųjų pirmas mano „iglu“ buvo sniego krūvoje iškastas tunelis. Vėliau kasmet iglu vis tobulėjo ir didėjo. Kai kiti su pirmu sniegu statydavo besmegenius, aš statydavau šiuos sniego namelius.“
Su laiku atėjo ir daugiau patirties, žinių, iglu atrodydavo vis įspūdingiau. „Informacijos ar patarimų ieškoti nereikia, viskas ateina su patirtimi“, – patikino Hubertas.
Šiemet jo su draugu per keturias valandas pastatytas iglu – jau net ir su vidiniu apšvietimu, pakankamai erdvus. Kaip įrodo jo filmukas – užtenka vietos net ir kortomis pažaisti. Draugai juokavo, kad galėtų tokį būstą per „AirBnb“ nuomoti turistams, nes bent jau elektra ir šaldiklis buvo.
Ar patys nesumanė praleisti ekstremalios nakties ir jame permiegoti? „Turbūt čia liks kitų metų iššūkis“, – pamąstė iglu statytojas.
Huberto patarimai norintiems pasistatyti savąjį iglu – straipsnio apačioje.
Šiemet vaikinas sumanė ir dar vieną originalią pramogą – plaustais išplaukė į jau ledu besidengiantį tvenkinį. Mintis pasistatyti plaustą jo ir draugų neapleido jau kurį laiką, norėjo tą padaryti vasarą. Bet vasara buvo praleista laive Kuršių mariose, todėl tik atėjus žiemai atsirado laiko plano įgyvendinimui.
„Per Kalėdas pastatėme plaustus, o antrosios Kalėdų dienos ryte išplaukėme į tvenkinį, grožėjomės nuostabia žiemos pradžia. Ant tvenkinio buvo pasidengęs ledas, todėl reikėjo jį pralaužti, kad galėtume plaukti tolyn, – prisiminė Hubertas. – Mums labai pasisekė, kad buvo labai geras oras, toks gana mistiškas rūkas, sniegas ir labai plonas ledas, kuris tai pat suteikė daug įdomesnę patirtį plaukiant.“
VU ekonometriją studijuojantis vaikinas pasakojo, kad laisvalaikiu turi papildomą pajamų šaltinį – daro vėtrunges. Sunku būtų paneigti, kad nagingos Huberto rankos – ne tik jo paties darbo, bet ir genų bei auklėjimo rezultatas.
Huberto tėtis Vaidotas yra „Dailidžių dirbtuvių“ įkūrėjas, kurių meistrai daug dėmesio skiria autentikos išsaugojimui Lietuvoje, ypač Mažojoje Lietuvoje. Gamina ir rengia edukacijas apie vėtrunges, pajūrio krašte restauruoja vilas ir malūnus, Šilutėje atstatė H.Šojaus dvaro verandą.
Pats įspūdingiausias laivadirbio Vaidoto Blūdžiaus darbas – 2014 m. atkurtas senovinis burinis Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“. Hubertas 15min pasakojo, kad su ja praėjusiais metais baigė jau penktą buriavimo sezoną, yra laivo kapitono V.Bliūdžiaus padėjėjas. „Šis laivas ir yra priežastis, kodėl vasarą nepavykdavo pasistatyti plausto“, – pripažino.
Garantuotas gero laiko praleidimo receptas. Huberto patarimai norintiems pasistatyti iglu:
- Statybai lauko temperatūra nedaro jokios įtakos, t.y. iglu galima pastatyti ir su labai puriu, ir limpančiu sniegu.
- Visų pirma – sukaskite pakankamai didelę krūvą sniego, kad visi iglu statę žmonės tilptų viduje.
- Tada visą krūvą reikia paspaudyti su sniego kastuvu, kad sniegas sukristų.
- Vėliau prasideda „šachtininko“ darbas – kasimasis į vidų. Įėjimą reikėtų daryti kuo siauresnį, kad iglu viduje vėliau būtų jaukiau. Taip bus sukuriamas geresnis efektas.
- Kasti vidų reikia gana atsargiai. Iškastą sniegą galima vėl dėti ant iglu viršaus, kad galėtume sniego namelį dar padidinti.
- Iškasus pakankamai didelį iglu, galima užsiimti apdaila – pagražinti visas formas, pasidaryti spinteles ir viduje gerai praleisti laiką su šeima.
