Atvykusieji džiaugiasi išvydę baltąjį gandrą
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, ornitologinis turizmas yra labai įvairus ir jį galima skirstyti į keletą rūšių. Pavyzdžiui, yra paukščių stebėtojai (angl. birdwatchers), kurie keliauja po pasaulį siekdami pamatyti konkrečių paukščių rūšis. Šie žmonės sudarinėja paukščių stebėjimo sąrašus, jų tikslas – pamatyti kuo daugiau skirtingų rūšių atstovų.
„Dažniausiai tai yra pensinio amžiaus žmonės, kurie važinėja po pasaulį, nes paukščiai paplitę labai nevienodai. Lietuvoje yra kai kurių paukščių rūšių, kurių nepamatysi Vakarų Europoje. Atvykę iš ten džiaugiasi pamatę baltąjį gandrą, o amerikiečiai dar oro uoste pradeda stebėti mums įprastas paukščių rūšis“, – sako L.Raudonikis. Jis priduria, kad dar yra ir tokių paukščių stebėtojų, kurie atvažiuoja, pamato paukštį, jį pasižymi savo sąraše ir išvažiuoja (angl. twitchers).
Anot jo, mažai yra žmonių, kurie į Lietuvą atvyksta vien dėl to, kad pamatytų paukščius. Daugumą jų domina Lietuvos etnografija, vietiniai kaimai, kulinarinis paveldas. L.Raudonikio teigimu, ornitologinis turizmas veikia kaip papildomas pažintinio turizmo elementas žmonėms, automobiliais važinėjantiems po įvairias šalis ir tuo pat metu susipažįstantiems su vietiniais paukščiais.
Pasak ornitologų draugijos vadovo, atvykstamasis ornitologinis turizmas yra populiaresnis nei išvykstamasis, nes vykti į egzotines šalis stebėti paukščių lietuviams yra per brangu.
Tačiau pašnekovas teigia, kad tai anaiptol nereiškia, jog lietuviai nesidomi paukščių stebėjimu.
Lietuvių susidomėjimas paukščiais tikrai didėja, žmonės vyksta į Žuvintą stebėti gervių, pavasarį važiuoja į Nemuno deltą. Jie perka knygas, domisi paukščių pažinimu.
„Lietuvių susidomėjimas paukščiais tikrai didėja, žmonės vyksta į Žuvintą stebėti gervių, pavasarį važiuoja į Nemuno deltą. Jie perka knygas, domisi paukščių pažinimu“, – pasakoja L.Raudonikis.
Lietuvos paukščiais susidomėjo ir Indijos ambasadoriaus žmona
Pasak L.Raudonikio, stebėti paukščių į Lietuvą atvažiuoja šveicarų grupės, pavieniai britai.
„Štai pas mus buvo atvažiavusi Indijos ambasadoriaus žmona, kuri domisi paukščių stebėjimu. Mes jai suorganizavome kelias individualias paukščių stebėjimo keliones“, – prisimena jis.
Turistų kol kas nėra labai daug ir dėl to, kad Lietuvoje tik neseniai susikūrė įmonė (vadinamasis operatorius), kuri galėtų ornitologija besidomintiems atvykėliams suorganizuoti paukščių stebėjimo ekskursiją.
L.Raudonikio teigimu, jei britai susidomėtų Lietuva labiau, šioje turizmo nišoje tai būtų didelis postūmis, nes Didžiojoje Britanijoje kasmet paukščių stebėjimu užsiima apie 3–4 milijonai gyventojų ir tas skaičius nuolat auga.
Kaimyninėje Latvijoje taip pat ornitologinis turizmas išplėtotas labiau. Ten veikia 4 paukščių stebėjimo keliones organizuojančios įmonės, todėl Latvija sulaukia turistų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš Belgijos, Nyderlandų.
Ornitologams trūksta gido savybių
Pasak L.Raudonikio, norint, kad ornitologinis turizmas Lietuvoje išpopuliarėtų, reikia gerai paruoštų ornitologų, kurie turėtų ir gido savybių.
Ornitologas turi ne tik atpažinti rūšį, apibūdinti balsą, parodyti jį teleskope, bet ir mokėti bendrauti su turistais, jais pasirūpinti, atsakyti į klausimus, mokėti užsienio kalbą.
„Ornitologas turi ne tik atpažinti rūšį, apibūdinti balsą, parodyti jį teleskope, bet ir mokėti bendrauti su turistais, jais pasirūpinti, atsakyti į klausimus, mokėti užsienio kalbą. Tokiame darbe reikia gerųjų ornitologo ir gido savybių mišinio“, – pasakoja jis.
Pašnekovo teigimu, kartais, kai nėra visapusiškai parengto gido, geriau atsisakyti kelionės, nes kiekviena jų yra aprašoma keliones organizuojančių įmonių internetinėse svetainėse, todėl labai svarbu, kad žmonių įspūdžiai būtų geri.
Nors į Lietuvą atvykusiems vienadieniams turistams ekskursijos paprastai yra pravedamos, anot L.Raudonikio, apsistojusiems ilgesniam laikui, pavyzdžiui, savaitei, sunku rasti gidą, kuris turėtų tiek laiko ir galėtų suorganizuoti paukščių stebėjimo keliones.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovo teigimu, pastaruoju metu atsiranda grupių, kurios domisi ne tik paukščiais, bet ir vabzdžiais. Taip pat atsiranda fotografavimo kursai, kai žmogui reikia sudaryti sąlygas ne tik pamatyti paukštį, bet ir jį nufotografuoti.
Lankosi turistai iš Vokietijos ir Skandinavijos
Anot Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Vytauto Jusio, daugiausia – 90–95 proc. lankytojų, užsukančių pas juos – lietuviai. Apsilanko turistų iš Vokietijos, Švedijos, bet jų nėra daug.
„Savaitgaliais lankytojų netrūksta, štai ir šį savaitgalį čia apsilankė pora tūkstančių žmonių. Specialistų mūsų stotyje taip pat netrūksta, gidai spėja aptarnauti visus turistus“, – sako jis.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis teigia, kad pas juos nuolat apsilanko užsienio turistai iš Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų.
„Jų nėra daug, per sezoną skaičiuojame ne šimtus, bet dešimtis užsienio turistų, – teigia jis. – Lankosi įvairūs žmonės – besidomintys konkrečiomis paukščių rūšimis, ir tie, kurie tiesiog nori pabūti gamtoje, stebėti įvairius paukščius.“
Pasak A.Pranaičio, per metus Žuvinto biosferos rezervate apsilanko apie 3 tūkstančiai lankytojų, pusė jų – organizuotos grupės, moksleiviai. Ketvirtadalis atvažiuoja specialiai apžiūrėti gamtos.
Jo teigimu, į rezervatą atvykę žmonės skatinami domėtis gamta savarankiškai. Jiems gidai parodo lankytojų centrą, gamtinį taką, o būdingiausias rūšis jie gali pamatyti ir patys.
„Ornitologiniu turizmu besidomintys žmonės iš anksto paskambina ir praneša, kada nori atvykti, ir tada jiems suorganizuojamos ekskursijos. Čia yra gidų, kurie labai gerai pažįsta gamtą ir esant reikalui gali turistams ją aprodyti“, – teigia A.Pranaitis.
