Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad, remiantis aviaciją drebinančiu pilotų trūkumu ir bankrotu grasinančiomis finansinėmis problemomis, specialistai prognozuoja, kad streikų tik daugės, tačiau tuo pat metu siūlo planą kaip apsaugoti keliaujančių planus.
Kol aviacijos industriją iš visų pusių spaudžia nemalonumai, jos darbuotojai daro viską, kad apsaugotų savo teises ir skuba jungtis bei kreiptis į profsąjungas.
2016 m. savaitę trukęs „Lufhansa“ pilotų streikas sustabdė 4500 skrydžių, o 350 tūkst. nukentėjusių keleivių galėjo tikėtis nebent pačios oro linijos malonės. Kitais metais protestuojantys „British Airlines“ darbuotojai susitarimo su oro linija pasiekti negalėjo du mėnesius. Stabdydama dešimtis tūkstančių skrydžių per užimčiausią metų sezoną, „British Airlines“ pasirinko kovoti už savo poziciją ir 1400 darbuotojų streiką komentavo, kaip „visiškai nereikalingą“. Tačiau visa tai buvo tik nemalonumų pradžia.
Kai 2017 m. viena po kitos krito trys Europos oro linijos: „Airberlin“, „Alitalia“ ir „Monarch“, daugeliui tapo aišku, kad skrydžių bendrovės atsidūrė krizėje. Tuo pat metu, anksčiau tik specialistų apžvalgose aprašytas pasaulinis pilotų trūkumas parodė pirmuosius savo padarinius – „Ryanair“ tapo pirmoji nukentėjusi skrydžio bendrovė. Kol aviacijos industriją iš visų pusių spaudžia nemalonumai, jos darbuotojai daro viską, kad apsaugotų savo teises ir skuba jungtis bei kreiptis į profsąjungas.
„EK 261/2004 įstatymas apibrėžia, kad kompensacijos nepriklauso tiems keleiviams, kurių skrydį sutrikdė nenumatytos sąlygos – aplinkybės, kurių nebuvo įmanoma išvengti net jei būtų pasitelktos visos finansinės ir operacinės priemonės. Tačiau, žinant, kad apie planuojamus streikus oro linijos yra informuojamos iš anksto, pasidaro nebe aišku, kodėl streikai įtraukti į nenumatytų aplinkybių sąrašą,“ – sako tarptautinės skrydžių kompensavimo bendrovės „SKYCOP“ vadovas Marius Stonkus.
Skrydžių kompensavimo bendrovės atstovai tiki, kad dabartinės reglamento sąlygos, kurios įteisina darbuotojų streikus kaip nepatenkančius oro linijų atsakomybėn, privalo būti persvarstytos. „SKYCOP“ siekia, kad Europoje skraidantys keleiviai galėtų nesijaudinti dėl savo planų, todėl šiuo metu kalbasi su nukentėjusias ir planuoja susitikimus su profsąjungomis, kad galėtų įvertinti problemos mastą bei pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Vienas jų – kreiptis į Europos Komisiją su prašymu keisti įstatymą.
„Būti vadovu – tai priimti visus reikalingus sprendimus geriausiam rezultatui pasiekti. Tačiau dabartinis reglamentas tokio vadovavimo apibrėžimo, atrodo, skrydžių bendrovėms netaiko. Savo darbo vietas paliekantys darbuotojai sukelia tikrą chaosą tūkstančiams keleivių, o jų darbą koordinuojanti vadovybė atleidžiama nuo iki 600 eurų siekiančių kompensacijų išmokėjimo nuo jų klaidų nukentėjusiems keleiviams“, – sako M.Stonkus
Jis prideda, kad šiuo metu renkami faktai ir analizuojama situaciją, tačiau kitas žingsnis – peticija, kuria sieks kreiptis į Europos Komisiją dėl keleivių teisių įstatymo pataisų.
„Esame pasirengę padaryti viską, kad atsakingos institucijos išgirstų nukentėjusiųjų prašymus ir atnaujintų įstatymą atsižvelgdami į šiandienines problemas ir tendencijas“, – priduria M.Stonkus.