Didžiausias skrydžių mažėjimas Lietuvoje buvo balandį, gegužę ir birželį. Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose aptarnauta beveik 32 tūkst. orlaivių, kai 2019-aisiais tuo metu buvo aptarnauti 65 tūkst. orlaivių: Vilniuje – 20,7 tūkst., Kaune – 6 tūkst., Šiauliuose – 2,8 tūkst., o Palangoje – 2,3 tūkst. orlaivių.
„Vis dėlto, reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos oro erdvėje skrydžių sumažėjimas yra vienas mažiausių tarp Europos valstybių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Marius Beliūnas.
Mažiausią skrydžių skaičiaus kritimą patyrė Norvegija – 40 proc., o nesėkmingiausi metai buvo Gruzijai, kurios oro erdvėje eismo sumažėjo 73 procentais.
M.Beliūnas staigaus sektoriaus atsigavimo šiemet neprognozuoja. Pasak jo, nepaisant to, kad vakcinacija nuo COVID-19 prasidėjo, keliavimo ribojimai gali užtrukti, o tai neleis aviacijos sektoriui greitu metu pasiekti 2019 metais aptarnauto skrydžių srautų lygio.
Anot įmonės vadovo, šiemet bus atliekamos tik būtinos investicijos paslaugų kokybės ir saugumo reikalavimams įgyvendinti bei stengiamasi išlaikyti darbo vietas. Jo teigimu, įmonė galės planuoti ar toliau vystyti oro navigacijos paslaugas ne anksčiau nei 2022 metais.
Remiantis „Eurocontrol“ prognozėmis, priklausomai nuo vakcinacijos pradžios ir vakcinų veiksmingumo, 2019 metų skrydžių srautų lygį Europos aviacijos sektorius pasieks tik 2024-2026 metais.
Prognozuojama, kad 2021 metais Europoje bus atlikta 51 proc. skrydžių, palyginti su 2019 metais. Dėl užsitęsusių keliavimo ribojimų gali išaugti avialinijų bankrotų rizika.
Praėjusiais metais Europoje avialinijos, oro uostai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai bendrai prarado 56,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metais, Europoje orlaiviais pervežta 1,7 mlrd. mažiau keleivių, atlikta 6,1 mln. arba vidutiniškai 55 proc. mažiau skrydžių. Europos oro navigacijos paslaugų teikėjai pernai patyrė 4,9 mlrd. eurų nuostolius.
