#GodaAtsiliepk
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas savo feisbuko profilyje kreipėsi į žmones, kad šie padėtų surasti paliktų Vilniaus oro uoste piešinių autorę Godą. „#GodaAtsiliepk“ – pažymėjo jis savo žinutę.
T.Vasiliauskas rašė, kad iš kolegos Ernesto, kuris dirba Vilniaus oro uosto Aviacijos saugumo skyriuje ir (be kitų darbų) ieško šeimininkų daiktams, kurie buvo pamesti/rasti oro uoste, išgirdo įdomią istoriją.
„Kiek žinome, 2017 metų gegužę Vilniaus oro uoste keliavo mergaitė, kurios dabar turime tik vardą, likusį piešinių kampe (Goda). Ji keleivių terminale paliko pilną segtuvą savo piešinių, juos Ernestas rado ir saugojo. Kol bandė ieškoti piešinių autorės (o tai daryta buvo įvairiomis priemonėmis) – jie pas mus nuo tada buvo dar 6 mėnesius, savininko neatsirado. Po šio laikotarpio pagal įprastą tvarką juos turėjome sunaikinti, nes tiesiog neatsirado šeimininkas, o patys daiktai bent jau oficialiai yra mažos vertės...“, – rašė Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai.
Pagal taisykles, daiktai, kurių savininkai neatsiranda per pusės metų laikotarpį, yra utilizuojami. Išimtis yra brangūs daiktai ir grynieji pinigai – jie, anot oro uosto atstovo, perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri sprendžia, ką su tais daiktais ar pinigais daryti.
Ernestui visgi radinio naikinti nekilo ranka, ir vaiko piešiniai saugomi iki šiol – jo asmeniniame itin svarbių dokumentų archyve. „Turbūt niekas nenorėtume, kad mūsų vaikystės piešiniai būtų susmulkinti kaip „daiktas be šeimininko“, – rašė T.Vasiliauskas.
Nepavykus surasti mergaitės patiems, Vilniaus oro uosto darbuotojai nusprendė kreiptis pagalbos į visuomenę. „Galit vadinti tai komunikacijos pagalba geram reikalui, tačiau iš esmės tai yra tiesiog bandymas grąžinti kelis atsiminimus. Pabandykime“, – rašė jis ir prašė pasidalinti savo žinute.
Beje, tam, kuris padės surasti autorę, T.Vasiliauskas pažadėjo įteikti jau savo autorinį piešinį.
Paliktas buvo net katinas
T.Vasiliauskas 15min teigė, kad dažniausiai keleiviai daiktus palieka būtent perėję aviacijos saugumo patikrą, belaukiant skrydžio. Tarp dažniausiai paliekamų – diržai, papuošalai, smulki technika, pirštinės, šalikai, kepurės.
„Rečiau, bet prie laipinimo vartų paliekami ir per dideli lagaminai arba netelpantys į rankinio bagažo išmatavimus asmeniniai daiktai. Apytiksliai įvairių – nuo smulkių iki didesnių – daiktų kiekvieną mėnesį paliekama apie du šimtus vienetų“, – atskleidė Lietuvos oro uostų atstovas.
Kaip vieną keistesnių istorijų T.Vasiliauskas prisiminė paliktą augintinį – prieš maždaug metus prie laipinimo vartų buvo paliktas gyvas katinas, nes šeimininkė neturėjo reikiamų skrydžiui dokumentų. „Ji tiesiog paliko dėžutę su katinu oro uoste, o kitą dieną paskambino ir paprašė palaikyti gyvūną, sutvarkyti reikiamus dokumentus, nes žada grįžti iš užsienio ir pasiimti. Mes, savanoriškai padedant kolegoms, radome laikiną globą katinėliui, buvo sutvarkyti reikiami dokumentai, o šeimininkė visgi sugrįžo atsiimti augintinio po kelių mėnesių“, – pasakojo oro uosto atstovas.
Pagal taisykles, oro uoste palikti daiktai yra registruojami duomenų bazėje bei saugomi oro uoste 6 mėnesių laikotarpį. Oro uostas pats mėgina surasti ir susisiekti su savininkais, bet dažniausiai dėl jų kreipiasi patys daiktų galų gale pasigedę savininkai.
„Tokiu atveju jiems daiktai grąžinami, o išvykusiems ir neketinantiems grįžti savininkams – išsiunčiame daiktus į užsienį“, – apie tvarką pasakojo T.Vasiliauskas. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto darbuotojai yra siuntę oro uoste paliktą nešiojamą kompiuterį keleiviui į Braziliją.
Nemažai daiktų lieka ir prieš saugumo patikrą, tačiau dažniausiai jie ne pametami, o sąmoningai paliekami, nes juos draudžiama pasiimti į rankinį bagažą. Gruodį iš tokių daiktų Vilniaus oro uosto darbuotojai net sukūrė „eglę" – ji išaugo iš žirklių, žiebtuvėlių, peilių ir šovinių tūtelių.
„Lėktuvuose gabenti draudžiami, tačiau dar tinkami vartoti maisto produktai, aukojami „Maisto bankui". Tai gali padaryti ir patys keleiviai, supratę, kad konkrečių maisto produktų nebus galima gabenti per oro uostą", – atkreipė dėmesį T.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad oro uostas atsakingas tik už jame paliekamus daiktus – jeigu kažką pametėte lėktuve, tuomet reikėtų kreiptis į oro linijas arba jas oro uoste atstovaujančios antžeminio aptarnavimo įmonės.
