Vasarą ornitologai darbą pradeda labai anksti – birželį pakirsdavo penktą ryto, dabar, dienoms ėmus trumpėti, kyla apie šeštą. Vasarą apie 80 proc. paukščių sužieduojama iki 9 val. ryto.
Tačiau net apie pietus į Ventės ragą atvykusiems smalsuoliams ornitologas V.Jusys bus parengęs staigmeną ir pademonstruos, kaip iš tikrųjų vyksta žiedavimo procesas.
Per savo darbo praktiką, o ji trunka jau 38 metus, V.Jusys yra sužiedavęs 680 tūkst. paukščių.
Sužiedavau jį 2000 metais, po to jis 12 metų iš eilės čia grįždavo. Po pievą vaikštinėdavo, aš su žiūronais perskaitydavau žiedo numerį.
„Pradėjau aštuntoje klasėje, kai mokiausi Molėtuose, o Ventės rage dirbu nuo 1981 metų“, – atvirauja.
Į Ventės rago ornitologijos stoties paukščių gaudykles, beje, didžiausias visame pasaulyje, kasdien patenka nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų įvairiausių sparnuočių – į tinklus užklysta drugeliai, šikšnosparniai, o kartą išdidžiai įžingsniavo gandras.
„Sužiedavau jį 2000 metais, po to jis 12 metų iš eilės čia grįždavo. Po pievą vaikštinėdavo, aš su žiūronais perskaitydavau žiedo numerį“, – pasakoja V.Jusys. Gandrai, jei nežūva, gyvena apie 30–40 metų.
Lietuvoje sužieduotas baltasis gandras yra pasiekęs net Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Tai – toliausias taškas. O lietuviai yra sugavę PAR sužieduotą kregždę.
Nuo Ventės rago ornitologijos stoties įkūrimo 1929 metais iš viso sužieduota 2,5 mln. paukščių.
Šiemet baigta rekonstruoti stotis liepos 30 dieną lankytojus pakvies pasižvalgyti ir po muziejaus ekspoziciją. Bilietas suaugusiesiems kainuos 3 eurus, vaikams – 2 eurus. Grupėms gido paslaugos atsieina 25 eurus.
Ventės rago žiedavimo stoties atnaujinimas kainavo 3,7 mln. eurų. 85 proc. investicijų – Europos Sąjungos parama.
Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Būna parų, kai per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių.
