Pranešime žiniasklaidai rašoma, toks pagarbos žygis-akcija, skirtas atminti bene garsiausią Lietuvos partizaną, antradienį Seimo oficialiai pripažintą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu, Adolfą Ramanauską – Vanagą, vyko praėjusį savaitgalį Dzūkijoje.
Pagarbos žygis „Vanago keliais 2018“ ne tik suvienijo patriotiškus dalyvius partizaninių bunkerių lankymui, tačiau ir leido prisiliesti prie gyvos istorijos. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A.Ramanausko-Vanago atminimo metais, todėl žygeiviai ne tik įamžino partizano bei jo bendražygių atminimą sodindami „100-mečio girios“ iniciatyvos medelius, bet ir susitiko su veinu iš partizanų ryšininku Algirdu Volungevčiumi, kuris, dar būdamas vaiku, rėmė Lietuvos partizanus. Jis pasidalino prisiminimais apie tą laikmetį, kai tekdavo parūpinti maisto kovotojams ar perduoti slaptas žinutes.
Svarbu susitiki su gyvais liudininkais
„Aš ir mano tėtis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras esame dėkingi už galimybę dalyvauti pėsčiųjų žygyje „Vanago keliais“ ir pamatyti bei pajusti tą jaunų žmonių norą domėtis partizanų kovomis, – sakė Angelė Jakavonytė. – Man ir tėveliui buvo labai džiugu, kad prie bunkerio, kur žuvo jo bičiuliai ir kovos draugai (vienas iš jų – kaimynas Vaclovas Pačkauskas), susirinko gražus būrelis žmonių, kurie norėjo savo širdimi pajusti ir suprasti partizanų meilę Tėvynei.“
A.Jakavonytė dėkojo žygio organizatoriams už sumanymą prie bunkerio, kur žuvo keturi partizanai, pasodinti 30 pušaičių bei pavadinti tą mažytę alėją Vanago keliu. „Tai tikrai gražus sumanymas Vanago 61-ųjų mirties metinių proga. Manau, jog tokie žygiai ir iniciatyvos skiepija meilę Tėvynei ir patriotiškumo jausmą“, – kalbėjo A.Jakavonytė. Ji teigė mananti, kad kiekvienas istorijos mokytojas turėtų nors keletą pamokų pravesti prie bunkerių, susitinkant su dar gyvais partizanais, kadangi tai būtų žymiai naudingiau, negu Lietuvos istorijos mokymasis tik iš vadovėlių. Čia pat prie bunkerio A.Jakavonytė pristatė ir Kryžkalnio paminklo partizanams iniciatyvas.
Vanago atminimo žygiai jau tapo kasmetiniais
„Vanago keliais“ žygių organizatoriai prieš kelis metus ėmėsi iniciatyvos Dzūkijoje rengti žygius, skirtus atminti partizanams ir kovotojams už Lietuvos laisvę. Šiuose žygiuose dažniausiai dalyvauja Šaulių Sąjungos nariai, skautai, kitų organizacijų atstovai bei patriotiškai nusiteikę žmonės. „Tokie žygiai jau tapo kasmetiniais, čia gali dalyvauti visi norintys. Mums svarbu edukacija ir visuomeniškumas – norime visiems sukurti galimybę susitikti su rezistencijos laikų gyvais amžininkais, pasimokyti karybos ir išgyvenimo miške subtilybių, turiningai ir atraktyviai praleisti laiką gamtoje.“ – pasakojo Alkas Paltarokas, vienas iš žygio organizatorių.
„Vanago kelio“ sumanytojai teigia, jog subūrė įvarius profesionalus, kurie svanoriškai prisideda prie prasmingos veiklos organizavimo. Ateinančiais metais planuojami įdomūs renginiai ir žygiai, o dabar jau pagaminti marškinėliai su A.R.Vanago atvaizdu ir valstybine simbolika.
Dalyviai galėjo pasijusti partizanais
„Organizavome šį pėsčiųjų žygį partizano A.Ramanausko -Vanago keliais siekdami pagerbti Lietuvos miško brolius. Žygio metu dalyviai galėjo patys pasijusti tarsi kovotojai už laisvę; jie turėjo įvykdyti užduotį – stebėti ir užfiksuoti galimus „priešo pėdsakus“ veiksmų rajone. Miško tankmėje dalyvių laukė ginklų paroda bei „partizaniški pietūs“. Begeriant arbatą bendravome su įvykių amžininku partizanu Juozu Jakavoniu – Tigru, kuris papasakojo apie kovas šiose apylinkėse,“ – pasakojo Augustinas Žukauskas, „Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjas.
Dzūkijos Nacionalinio parko atstovė Virginija Pugačiauskienė mano, kad rezistencijos laikotarpį geriau galime pažinti bendraudami tiesiogiai su žmonėmis, dalyvavusiais pasipriešinimo judėjime, gyvenusiais tuo metu, buvusiais įvykių sūkuryje arba jų liudininkais, taip pat keliaudami partizanų takais, lankydami žemines. „Nereikia užmiršti to, kad partizanai gyveno nuolatinėje baimėje, pavojuje, persekiojami, žinodami, kad bet kurią akimirką gali žūti, kad jų artimieji yra nesaugūs,“ – pabrėžė ji, kalbėdama apie sudėtingą kovotojų už laisvę kasdienybę.
„Pagarbą ir atsakomybę padeda išugdyti pažintis su partizanų gyvenimu. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad sugrįžta praeitis, partizanų meilė tėvynei, meilė žmonėms. Jaunimui gyvenimas be laisvės neįsivaizduojamas, ji jiems tarsi savaime suprantamas dalykas, dėl kurio dabar nereikia kovoti. Bet tam, kad laisvė išliktų, reikia žinoti, kaip jinai buvo iškovota,“ – sakė V.Pugačiauskienė.
Renginio pabaigoje prie Narulių bunkerio žygio dalyviai sodino pilietinės inicatyvos „100-mečio girios“ pušaites. Suformuota pakelės alėja simboliškai pavadinta „Vanago keliu“. Ši laisvės kovotojų atminimo vieta dabar yra pavydzingai sutvarkyta ir vis gausiau lankoma Lietuvos ir užsienio keliautojų.
