„Tiek jėgos aitvarą, tiek „wake“ trasą išbandyti gali kiekvienas. Su „wake“ lenta yra šiek tiek lengviau, nereikia tiek daug valandų, kiek su aitvaru, nereikia laukti vėjo ir tam tikrų kitų sąlygų, o su jėgos aitvarais reikia daugiau laiko įdėti – apie šešias valandas tam, kad galėtum skristi vienas“, – pasakojo ir „wake“ lentą, ir jėgos aitvarą puikiai valdantis Karolis.
Jis pasakojo, kad jėgos aitvaras gali būti ir pavojingas sportas.
„Visada visuose sportuose yra rizika. Kai jau pradedi tobulėti, progresuoti, tada rizika yra didesnė. Paprastai su „wake“ važinėti pirmyn atgal rizikos nėra. Su jėgos aitvaru rizikos yra daugiau, nes vėjas gali būti neprognozuojamas, gali pagauti įvairūs gūsiai“, – pasakojo Karolis.
Į „wake“ trasą atvažiuoja ir vaikai nuo 8 metų amžiaus, o jėgos aitvarus pirmą kartą leidžiama išbandyti 10-11 metų sulaukusiam vaikui.
Į Svencelę atvyksta ir žmonės su savo jėgos aitvarais. Tokius savamokslius, kaip pasakojo Karolis, dažnai tenka gelbėti.
„Jie skraidyti pasimoko iš „Youtube“, paskaito internete ir tada skrenda kur nors. Kai jau lekia aitvaras link kemperio, tai jau kvieti greitąją pagalbą“, – pasakojo Karolis.
Vieną liepą jis matė tris žmones, kurie su jėgos aitvarais, kaip sako jis, „išsitėškė“ į kemperius.
„Jie per daug išdykauja, negalima žaisti su vėju“, – kalbėjo Karolis.
„Svencele Kite and Wake Spot“ personalas jėgos aitvarus nuomoja tik tiems, kurie prieš tai dirba su instruktoriais.
„Mes labai daug dirbame dėl saugumo, dirbame su mokiniais, mokome juos, kaip elgtis ekstra situacijose“, – pasakojo Karolis.
Pasak jo, daug žmonių čia atvažiuoja vienai dienai, tačiau neretai užsilieka. Parko kūrėjai taip pat įrengė konteinerius, kuriuose gali gyventi Kuršių marių vėją gaudantys poilsiautojai. Vieno tokio nuoma parai svyruoja nuo 55 iki 65 eurų. Jėgos aitvarų sezonas trunka apie 5 mėnesius.
