Lietuvos jūrų muziejus šiemet žymi 40 metų jubiliejų, pasitinka jį gausybe renginių, tačiau šie metai paženklinti ir skaudžia netektimi. Ši „Dangės flotilė“ yra skirta kurėno „SüD 1“ kapitonui, Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Romaldui Adomavičiui pagerbti ir atminti. Liepos 2 dieną kurėnas pateko į audrą Kuršių mariose. Romaldas Adomavičius, apvirtus kurėnui, nuskendo. Šiuo metu kurėnas ištrauktas iš marių dugno ir jo statytojas, garsus vėtrungių drožėjas ir laivų bei etnografinių statinių kūrėjas Vaidotas Bliūdžius tikisi jį iki pavasario sutaisyti.
Dangės krikštas
Šiemet Dangę papuoš ir Jūros šventės svečių akis džiugins penkiolika, padabintų apeiginiais žolynais, įvairaus dydžio plokščiadugnių Kuršių marių arealo žvejų valčių ir senųjų laivų, kurie plaukia tik burių ir irklų pagalba, replikų. Prie šventės prisideda ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas – jo direktorė Aušra Feser jau keleri metai išlydėdama flotilę iš Smiltynės į Klaipėdužę, dabina laivus Kuršių nerijos žolynais. Pasak Aušros Feser, jie skirti ne tik grožiui, visais laikais žolynai siejosi ir su apsauga nuo nelaimės. Nuo nelaimės laivus saugo ir krikštas.
Šiemet lankytojai galės stebėti į tradicinių ir istorinių laivų gretas įsiliejusio naujo laivo – vytinės „Jūratė“ krikštą. Džiaugsmingos šventės būdavo rengiamos pažymint naujo laivo statybos pabaigtuves. Ta proga į laivo galą mesdavo svogūną, kad būtų laiminga žūklė. Naują laivą žvejai smilkydavo, kad turėtų laimę žvejybos metu. Ant valties pirmagalio šone savininkas įrašydavo savo vardą, puošdavo vainikais, kaišydavo šermukšnių šakelėmis, nes tikėta, kad šermukšnis apsaugo nuo blogio, valgydavo žalias druska ir svogūnais pagardintas žuvis. Vėliau iš pietinių regionų atėjo paprotys į naujai pastatyto laivo bortą daužyti šampano ar vyno butelį. Tai turėdavo atlikti žvejo pati ar visų gerbiama moteris.
Šiuo nauju laivu iš Šilutės uosto planuojama plaukioti į Nidą, po Miniją. Laivas, reprezentuojantis upių laivybos paveldą tarnaus turizmui, bus naudojamas edukaciniais-rekreaciniais tikslais.
Jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius pasakoja, kad vytinė yra lietuviškos kilmės žodis. Šio tipo laivai buvo plaukiojo Nemuno, Neries ir Ščiaros baseinuose. Tai – plokščiadugnis, ilgas, žemais bortais, aukštais bei aštriais pirmagaliu ir laivagaliu, vienu ilgu irkliniu vairu laivagalyje ir ant stiebo viduryje pritvirtinta bure, laivas. Vytinės – tvirti ir ilgaamžiai laivai.
Duoklė vėtrungėms
Šiemet flotilės dėmesio centre – vėtrungės, kaip žvejų laivo identifikacijos ženklo, motyvas. Teatralizuota flotilė atplukdys buvusį Memelio burmistrą Ernstą Vilhelmą Berbomą, o folkloro ansamblis „Alka“ spektaklyje krantinėje prie skulptūros „Žvejas“ pristatys jo asmenybę, veiklą ir darbus.
Flotilė išsirikiuos Dangėje prie Rotušės. Šeštadienį 20.00–21.00 val. stebėsime „Dangės flotilės“ laivų paradą tarp Pilies ir Biržos tiltų, kurį pristatys žurnalistė Edita Mildažytė ir menotyrininkas Saulius Pilinkus. Visą šeštadienį laivuose ir krantinėje vyks edukaciniai renginiai, bus pasakojama apie senųjų žvejų, gyvenančių aplink Kuršių marias, buitį, tradicijas ir papročius, veiks kūrybinės dirbtuvės, supažindinančios su laivų statybos ir puošybos paslaptimis. Ir penktadienį ir šeštadienį Jūros šventės svečiai kviečiami lankytis gyvojoje laivų ekspozicijoje – lankyti tradicinius ir istorinius laivus, pabendrauti su įgulomis, laivų kapitonais.
Flotilėje pamatysime tris kurėnus: „Kuršis“, „Šturm1“, „Germanika“, dvi vytines: „Jūratė“ ir „Vytautas Didysis“, tris venterines valtis: “„Rusnietis“, „Pakalnės“ ir „Juoda meška“, reisinę „Dreverna“, sielininkų valtį „Vytis“, medinė valtis „Vykintas“, irklinė valtį „Kapitonas Gikas“, dvistiebį liugerį „Drascombe“ ir vikingų tipo laivą „Biesas“, Šiaurės Europos folkbotas „Ellida“.
Atgyja senieji Kuršių marių laivai
Kuršių marių žvejų burvaltės – kurėnai, kiudelvaltės, bradinės ir venterinės valtys – pavadinimus gavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo. Burvaltėmis vietiniai gyventojai ne tik žvejojo, bet ir gabeno gyvulius į ganyklas, šieną iš kito marių kranto pievų, vyko į pamaldas, plaukė į turgų, į pasimatymus. Laivas anuomet buvo neatsiejama gyvenimo dalis ir kainavo panašiai tiek, kiek ir namas. 1992 m. Nidoje dailininkas Eduardas Jonušas ir laivų statytojas Henrikas Mališauskas pastatė kiudelinę valtį kurėną „Kuršis“. „Kuršis“ į vandenį nuleistas 1993 metais. Burvaltė pastatyta iš ąžuolo ir atitinka senųjų žvejybos burvalčių su aukštais ragais konstrukciją. Kurėno „Kuršis“ stiebas yra pats aukščiausias iš visų šiuo metu plaukiojančių kurėnų - 12 metrų. Tokiu būdu buvo padidintas kurėno buringumas ir kompensuojamas vėjo trūkumas, kadangi mariose kopos užstoja vakarų krypčių vėjus. Kurėnu „Kuršis“ vasarą plukdomi poilsiautojai, todėl buvo pažemintos grindys, valtį padarant saugesne. Nidiškiai kiudelinėmis valtimis ir kurėnais iš Nemuno pievų atsigabendavo šieną, taip pat persikeldavo jose paliktus atsiganyti arklius ir kitus gyvulius, be abejo, žvejojo. Kurėne vienu metu galėdavo sutilpti iki penkių-šešių žvejų. Valties priekyje yra lentinė būdelė - paragė, kurioje laikomi reikalingiausi rakandai, ten pavargę priguldavo pailsėti ir patys žvejai, kurėne taip pat yra ir vadinamoji „pelenė“, vieta, kur prireikus susikuriama ugnis.
Unikalių įvairių tipų plokščiadugnių, mažos grimzlės kurėnų, pritaikytų sekliam marių vandeniui, iki karo pamario kaimuose buvo šimtai, vien Nidoje – 65, bet einant Antrajam pasauliniam karui į pabaigą ir pokariu išsikėlus seniesiems žvejams kuršininkams, naujieji atsikėlę gyventojai, jų nebevertino, nestatė, tad senieji laiveliai supuvo ir tradicija išnyko.
Iš praeities išnirusi vytinė
Pasak laivadirbio Simo Knapkio, vytinė – tai tikra Lietuvos istorijos paslaptis. Tačiau nagingam ir išradingam senosios laivininkystės puoselėtojui šį laivą pavyko atkurti remiantis tik viena nuotrauka, graviūra ir paveikslu. Istoriniuose, grožinės literatūros šaltiniuose laivadirbis rado tik keliasdešimt sakinių, skirtų šiam burlaiviui.
Šeštadienį bus krikštijama vytinė „Jūratė“. Ją Rokas Radzvilavičius pagal Simo Knapkio Merkinės vytinės projektą pastatė šiemet. Šio tipo laivai buvo pagrindinė priemonė prekybai plėtoti, nes plukdė Nemunu medieną, javus, linus į Gdansko uostą. Istorikai teigia, kad pavadinime užfiksuotas lenktų laivo špantų (konstrukcijos detalių) panašumas į lanksčią karklo šakelę (vytelę). Juolab, kad dar Kazimieras Būga yra rašęs apie Lietuvos ežeruose plaukiojusius laivus, kurių karkasas buvo nupintas iš vytelių ir aptrauktas oda. Tai – plokščiadugnis, ilgas, žemais bortais, aukštais bei aštriais pirmagaliu ir laivagaliu, vienu ilgu irkliniu vairu laivagalyje ir ant stiebo viduryje pritvirtinta bure, laivas. Vytinės – tvirti ir ilgaamžiai laivai.
Kaip venteriais žvejojo
Venteris – žvejybos tinklas su vienu arba dviem tinkliniais sparnais. Iki šiol venteriai tebestatomi Kuršių marių seklesnėse vietose. Žuvis, įplaukusi į venterio gaudyklę, nebegali apsisukti, plaukia tik į priekį ir užstringa susiaurėjime. Venteriais Kuršių gaudomi starkai, karšiai, lydekos, unguriai. Flotilėje plaukianti pušinė venterinė valtis „Rusnietis“ 2003 metais buvo pastatyta Rusnėje. Siekiant kompensuoti pušies ir ąžuolo medienos svorių skirtumus, buvo panaudotos masyvesnės bortų lentos. Šioje valtyje ragams (števeniams) ir vytinams (špantams) taip pat panaudota masyvesnė mediena. Tai didina valties grimzlę ir gerina stovumą, tačiau atsiliepia greičiui. Venterinės valtys buvo populiarios ir žvejų kaimuose prie seklesnių vandenų.
Bus ir egzotiškų laivų
Vikingų tipo laivas „Biesas“ visada patraukia žiūrovų dėmesį. Laivas priklauso kuršių genties rekonstrukcijos klubui „Pilsota“, laivadirbys ir kapitonas – Darius Petkevičius, jis buvo pastatytas prieš dvejus metus. Nors laivas statytas remiantis Osebergo (Norvegija) laivo radiniu, jis puoštas mūsų kraštui būdingom zoomorfinėm detalėm. Tokio tipo laivais plaukiojo ne tik skandinavų vikingai, bet ir kitos Baltijos pakrantėse gyvenusios ir karinga veikla užsiimančios tautos. Kuršiai, būdami stiprioje skandinavų kultūrinėje įtakoje, ne tik su jais kariavo ir prekiavo, bet dažnai kartu rengdavo bendrus žygius, kurdavo mišrias gyvenvietes arba kolonijas vieni kitų kraštuose. Todėl naivu būtų manyti, kad jiems būtų nežinoma tokio tipo laivų statybos technologija, ypač žinant ginkluotės, papuošalų ir kitų archeologinių radinių panašumus.
Dirbsime žvejiškus darbus
Į „Dangės flotilę“ užsuks ir Lietuvos muziejų kelias „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“. Lietuvos jūrų muziejaus šeštadienį rengia edukacinę popietę „Žvejiški darbai“ krantinėje prie „Žvejo“ paminklo kartu su folkloristu Jono Kavaliausku. Kūrybinėse dirbtuvėse galima bus sužinoti ir išbandyti laivo lentų jungimo būdus, statyti laivelius, dekoruoti vėtrunges, pasigaminti suvenyrines Kuršių marių žuveles. Taip pat bus demonstruojamas filmas apie kurėno „SüD 1“ statybą.
TRADICINIŲ IR ISTORINIŲ LAIVŲ PARADAS DANGĖS FLOTILĖ
Programa
Liepos 26 diena (penktadienis)
20.00 ǀ Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ sutiktuvės ir pasveikinimas Dangėje. Tema – „Žvejiškos šventės!“
Liepos 27 diena (šeštadienis)
17.30 ǀ Lietuvos muziejų kelias „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“. Lietuvos jūrų muziejaus edukacinė popietė „Žvejiški darbai“
18.00 ǀ Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ įgulų pristatymas – „Mus jungia jūra!“
20.00–21.00 ǀ „Dangės flotilės“ laivų paradas
Liepos 28 diena (sekmadienis)
9.00 ǀ Tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės
