Beje, jei istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien pagrindinę Palangos arteriją žmonės greičiausiai vadintų ne Basanke, o Tiške. Tačiau nutiko istorija, kai kartą į Palangą atvyko Jonas Basanavičius. Gatvę nutarta pavadinti jo vardu – taip dabartinis pėsčiųjų bulvaras iš Tiškevičiaus tapo Basanavičiaus.
Rugpjūčio 22 dieną spalvingiausia kurorto gatvė mini 100 metų jubiliejų. Kokia šios gatvės istorija, kaip ji keitėsi ir kokia yra šiandien?
Gatvė – buvęs smėlio kelias
Patys palangiškiai sako, kad J.Basanavičiaus gatvės istorija yra trumpa ir labai aiški. Centrinė miesto gatvė seniau buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru.
Palangoje ekskursijas vedanti gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pasakoja, kad pirmasis gatvės pavadinimas gatvei suteiktas dėl to, jog Palanga priklausiusi Tiškevičiams.
„Nuo devynioliktojo amžiaus pradžios, kai Tiškevičiai įsigijo Palangos dvarą. Nuo seno šis kelias (dabartinė J.Basanavičiaus gatvė) vedė link jūros, ten pasibaigdavo ir būdavo tiltas. Juokaudama sakau: kai tau priklauso miestas, tai ir vadini gatves savo vardu“, – kalbėjo gidė.
Pradžioje dabartinė J. Basanavičiaus gatvė tebuvo smėlėtas, žvyruotas kelias.
Pradžioje dabartinė J. Basanavičiaus gatvė tebuvo smėlėtas, žvyruotas kelias. Būta ir bėgių, kurių paskirtis – į prieplauką vežti plytas. Pasak D.Jomantaitės-Jonaitienės, kai plytinė bankrutavo, bėgiai iš karto nebuvo išardyti – vežimaičiais prie jūros jais keliaudavo ponios ilgomis suknelėmis ir jas lydintys džentelmenai.
Gatvė J.Basanavičiaus vardu pavadinta po to, kai patriarchas 1923 metais trumpam atvyko į Palangą. Pasakojama, kad garsusis svečias gydėsi kurorto sanatorijoje ir Palangoje lankėsi tik tą vienintelį kartą. Tačiau to pakako ir pagrindinė miesto arterija pavadinta jo vardu, o plečiantis kurortui augo ir plėtėsi kaip pagrindinė turistinė gatvė.
Jos pavadinimas nesikeitė ir sovietmečiu.
Istorijos žymės likusios iki šių dienų
J.Basanavičiaus gatvė neatsiejama nuo tilto. Tiškevičiai tiltą naudojo kaip prieplauką garlaiviams. Jis turėjo ir pastogę, kad jei lyja, žmonės galėtų grožėtis jūra.
Tiškevičiams priklausė garlaivis „Feniskas“, kuriuo jie veždavo apylinkėse gamintas plytas į Liepoją ir tada atgal parsiplukdydavo turistų. Grafas Juozapas Tiškevičius turėjo svajonę: kurortą paversti uostamiesčiu. Tačiau einant laikui ir verslo idėjai nepasisekus, tilto paskirtis pasikeitė: jis nebuvo prekybinė prieplauka, o tapo pasivaikščiojimų vieta.
Grafas Juozapas Tiškevičius turėjo svajonę: kurortą paversti uostamiesčiu.
Nors šiandien J.Basanavičiaus gatvė yra pagrindinė miesto linksmybių arterija, vis tik pasižvalgius atidžiau ar giliau pasidomėjus kurorto istorija, istorijos ženklų galima pamatyti ir šiandien. Daugiausiai jų – architektūroje.
D.Jomantaitė-Jonaitienė pasakoja, kad J.Basanavičiaus gatvėje iki šiol išlikusi ne viena Tiškevičių laikų medinė vila.
„Pavyzdžiui, buvusi „Vila Aldona“, dar kelios vilutės. Arčiau tilto yra vila, kurioje dirbtuves buvo įsirengęs dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Jis Palangoje tapydamas praleido daug vasarų. Netoli apžvalgos rato išlikusi „Vila Komoda“. Ji irgi Tiškevičių vila, kurios tikrasis pavadinimas yra „Jūrapilis“, – pasakojo gidė.
Gali patirti visą pasaulį
J.Basavičiaus gatvė dabartinį savo veidą įgavo 2006 metais, po rekonstrukcijos. Gidė juokauja: ją galima vadinti lietuviškuoju Las Vegasu, kuriame apstu linksmybių.
Kiekvienas, kuris atostogauja Palangoje, bet kartą šia gatve būtinai praeina – net ir tas, kuris įprastai mėgsta ramesnį poilsį. Tuo tarpu kita grupė poilsiautojų, Palangos neįsivaizduojantys be linksmybių, čia praleidžia gerokai daugiau laiko.
Basanavičiaus gatvę galima vadinti lietuviškuoju Las Vegasu, kuriame apstu linksmybių.
„Kur šios gatvės magija – sunku pasakyti. Ji kaip vasaros simbolis. Turi savo žavesio, turi ir savo architektūrą. Čia gali gauti ko širdis geidžia: ir bulvyčių, ir gerą kepsnį, ir cepelinų, ir aukšto lygio kokteilį, ir linksmybių. O gal kažkas gatvėje akordeonu groja liūdną dainą? Joje yra visko.
Gatvė keičiasi – per įvairovę, per gausą. Pažiūrėkime, kiek skirtingų pasaulio virtuvių galima čia atrasti. Seniau Palanga asocijavosi su karštais čeburekais, o dabar, eidamas J. Basanavičiaus gatve, gali patirti visą pasaulį“, – sakė D.Jomantaitė-Jonaitienė.
Labiau patinka ankstyvais rytais
„Basankė“ – taip šią gatvę vadina tiek dalis vietinių, tiek ir kurorto svečių. Palangos J.Basanavičiaus gatvėje sutikta kaunietė Kotryna kurorte lankosi kiekvieną vasarą, pajūrį jį mėgsta ir kitais metų laikais.
„Basanavičiaus gatvė turi savo žavesio. Tačiau vis tik man ji labiau patinka ankstyvais rytais. Tuomet būna visiškai kitokia atmosfera. Žinoma, tenka lankytis ir popietėmis, vakarais. Turiu čia kelias mėgstamas kavines. Džiaugiuosi, kad šioje gatvėje liko mažiau triukšmo – nebėra taip, kaip buvo prieš keletą metų.
Mėgstu ne tik poilsiauti, tačiau ir lankytis renginiuose, ekskursijose. Palangos istoriją žinau, šios gatvės – taip pat.
Tiesa, aš jos niekada nevadinu „Basanke“ – šis pavadinimas man neskamba. Įdomu, jei gatvės pavadinimas nebūtų pakeistas – ar mes ją vadintume „Tiške“, pagal grafo Tiškevičiaus pavardę?“ – juokėsi pašnekovė.
Gatvė tampa labiau europietiška
„Man ši gatvė yra visas gyvenimas, nes aš joje užaugau“, – sakė Palangos verslininkė Sandra Kakhiani, mačiusi besikeičiantį pagrindinės kurorto gatvės drabužį.
Pasak pašnekovės, šiandien J.Basanavičiaus gatvė yra labiau europietiška. Keičiasi ir gatvės žmonės, kurie į kurortą atvyksta ne tik linksmintis, tačiau ieško jame ir kultūros spalvų.
„Vakarinė gatvė yra linksmybių gatvė. Mes esame įsikūrę jos pradžioje, tad čia šiek tiek ramiau. Bet kita dalis J.Basanavičiaus gatvės yra kitokia – ji ošia, ji garsi. Garsų visokių gali išgirsti. Skiriasi ir barų bei restoranų kontingentas: nuo restoranų iki užeigų“, – kalbėjo S.Kakhiani.
Verslininkė stebi ir kitą pokytį: Palangoje daugėja užsieniečių, daugiausiai – britų: „Neseniai pas mus žmonės šventė vestuves. Suvažiavo labai didelė kompanija, tarp jų – ir nemažai britų. Lietuviai į Palangą išties atsiveža savo draugus užsieniečius, tad aptarnaujantis personalas privalo mokėti kalbas, nes užsieniečių labai daug. Jie iš įvairių šalių, bet dominuoja britai, taip pat yra lenkų. Rusų nebėra, tad šios kalbos nebereikia ir mes net neturime rusiško meniu.“
S. Kakhiani pritarė ir kita J.Basanavičiaus gatvėje esančio restorano vadovė Vilma Servaitė. „Gatvės pokytį pastebiu gal iš to, kad žmonės tolerantiškesni, jie tampa labiau europietiški. Nėra tokio, koks buvo, blūdesio. Bet taip, ji visad pilna žmonių. Jei nori veiksmo – ateik į Basanavičiaus gatvę“, – kalbėjo V.Servaitė.
Pasak pašnekovės, kiekvienas kurortas privalo turėti savo pagrindinę gatvę – tai būtina, tai pagrindas, tai miesto veidas: „Be jos nebūtų tiek poilsiautojų, tiek lankytojų.“
