Tvnet.lv portalo žurnalistas Ivanas Paukovas bandė išsiaiškinti, kaip būtų galima paaiškinti tokį Vilniaus proveržį, kai dar dešimtajame dešimtmetyje Lietuvos sostinėje šen bei ten riogsojo griuvėsiai, o dabar Vilnius vertas priklausyti centrinės Europos klubui – arčiau Paryžiaus ir Budapešto, toliau nuo Baltijos periferijos.
Transporto išvalymo iš miesto centro problema buvo išspręsta po Gedimino prospektu pastačius mašinų stovėjimo aikštelę – vienintelę tokią visame regione.
Anot autoriaus, reikia turėti galvoje, kad prie starto linijos Vilnius, be kitų problemų, patyrė būsto krizę, kokios neregėjo nei Ryga, nei Talinas. Ir su šia bėda grūmėsi dešimtmečiais.
„Tuo pat metu buvo stipriai tvarkoma infrastruktūra, viadukų ir aplinkkelių pagalba spūstys buvo nukreiptos iš sostinės centro. Transporto išvalymo iš miesto centro problema buvo išspręsta po Gedimino prospektu pastačius mašinų stovėjimo aikštelę – vienintelę tokią visame regione“, – teigia jis.
Autorius lygina Vilnių su Ryga, kur, jo žodžiais, per pirmuosius 15 Latvijos nepriklausomybės metų jokie dideli infrastruktūriniai pokyčiai nevyko – tik skylių kamšymas.
Situacija esą pasikeitė tik tada, kai šalis pradėjo gauti struktūrinių fondų paramą. „Tačiau svarbiausias laikas jau buvo praleistas, atsilikimas nuo Vilniaus vis dar juntamas“, – pabrėžė I.Paukovas.
Tačiau svarbiausias laikas jau buvo praleistas, atsilikimas nuo Vilniaus vis dar juntamas.
Nuo dešimtojo dešimtmečio Rygos verslininkai kūrėsi prestižiniuose kvartaluose, kuriuos perstatinėjo ir niokojo pastatus, kad jie būtų pritaikyti verslo reikmėms, užgriozdino centrą papildomu transportu, kurio greitai nebeliko kur statyti.
Tuo metu vilniečiai verslininkai pasirinko kurtis naujos statybos biuruose su erdviomis mašinų stovėjimo aikštelėmis.
„Vilniečių išsikėlimas iš miesto centro nevyko taip greitai, kaip iš Rygos centro, o juo labiau Talino, kur dabar beveik niekas nebegyvena. Vilniaus senamiesčio zona, kur visada pakako smulkios prekybos, kavinių, restoranų, o dabar atsirado ir daug viešbučių, taip ir liko gyvenama“, – pabrėžė jis.
Autoriaus teigimu, po restauravimo ir rekonstrukcijos darbų Vilniaus centre beveik išnyko posovietinis prieskonis, dar juntamas Taline, o ypač – Rygoje.
Beje, Vilnius reitinge aplenkė ir Varšuvą, likusią 79 vietoje.
Pirmajame „Mercer“ miestų reitingo dešimtuke 7 vietos teko Europos miestams.
Tačiau iš ekologija ir socialine politika besididžiuojančių Skandinavijos sostinių į dešimtuką pateko tik Kopenhaga, ir tai – tik į 9 vietą.
Pirmoji vieta teko Vienai. Kitaip nei dauguma pasaulio sostinių, ji netapo „globaliniu šiukšlynu“, be to, išvengė sterilios nuobodybės.
Pirmoji vieta teko Vienai. Kitaip nei dauguma pasaulio sostinių, ji netapo „globaliniu šiukšlynu“, be to, išvengė sterilios nuobodybės.
Kaip jai tai pavyko, anot autoriaus, – geras klausimas.
Antroji vieta reitinge teko Ciurichui, trečioji – Oklandui, ketvirtoji Miunchenui, penktoji Vankuveriui, šeštoji – Diuseldorfui, septintoji – Frankfurtui, aštuntoji – Ženevai.
Sudarant reitingą nežiūrima tik į miestų gyventojų apklausų rezultatus.
Atsižvelgiama ir į vidutinį miestų gyventojų uždarbį ir mokamus mokesčius, pramogoms skirtus ir žaliuosius plotus viename kvadratiniame kilometre, populiacijos dydį, sveikatos įstaigų prieinamumo koeficientą, viešojo transporto tarifus, nemokamas paslaugas, infrastruktūrą, verslo vystymo perspektyvas, žmonių saugumo laipsnį ir taršos dydį.
