„Jei ne projektas „Draugystė veža“, vargu, ar neįgalieji būtų išdrįsę keliauti po Lietuvą, pamatyti, pajusti. Esu aktyvi, bet Pakruojis buvo mums atradimas ir šįmet su Tadu ir Miglute ketiname aplankyti Lietuvos dvarus. Jau žinome, su kuo susitiksime – juk toks grožis slypi čia pat Lietuvoje!“ – sakė projekto dalyvė Rūta.
Kur šįmet nuveš draugystė, užsukusi į Pakruojį, rūpinosi Pakruojo dvaro sodybos centrinių rūmų Turizmo vadybininkė Rita Mikoliūnienė. Ji prisipažino iki sausio mėnesio apie projektą „Draugystė veža“ negirdėjusi. Vis dėlto netikėtai sulaukė skambučio iš UAB „Udriaus projektai“ vadovo Udriaus Armalio, kuris pasiūlė dalyvauti projekte ir tuo pačiu pasiteiravo, ką galima parodyti žmonėms su negalia Pakruojo krašte.
„Kilo įvairių minčių, norėjosi parodyti kuo įsimintinesnių vietų, tačiau supratau, kad visko iš karto neaprėpsime, todėl pirmiausiai pasirinkome žinomiausią mūsų krašto objektą – Pakruojo dvarą, taip pat jo buvusį palivarką Akmenėlių dvarą. Pakruojo dvaras unikalus tuo, kad yra didžiausias Lietuvoje, o Akmenėlių dvaras pasižymi savitu stiliumi, jungiančiu kultūrą ir dvariško gyvenimo paveldą“, – pasakoja R.Mikoliūnienė.
Pakruojo dvaras unikalus tuo, kad yra didžiausias Lietuvoje, o Akmenėlių dvaras pasižymi savitu stiliumi, jungiančiu kultūrą ir dvariško gyvenimo paveldą, – pasakoja R.Mikoliūnienė.
Anot jos, taip pat nuspręsta projekto dalyviams suteikti galimybę dalyvauti molio edukacijoje pas keramiką Marijų Labanauską. Ten dalyviams teko prisiliesti prie molio, vieni iš „Draugystė veža“ dalyvių – Rūta ir Tadas – net savo ąsotėlyje įamžino užrašą „Draugystė veža“. Pagaminti dirbiniai artimiausiu metu pasieks autorius“, – žadėjo Pakruojo dvaro sodybos centrinių rūmų Turizmo vadybininkė. Susipažinusi su projekto sumanytoja ir koordinatore Žydre Gedrimaite, ji pasiūlė aplankyti ir Pakruojo sinagogą-seniausią medinę sinagogą Lietuvoje, 2017-aisiais prikeltą naujam gyvenimui.
Apsilankymas sinagogoje, pasak jos, buvo jaukus ir šiltas: „Klausėmės projekto dalyvės, klaipėdietės neregės Vitalijos atliekamų dainų, susėdę ratu diskutavome įvairiomis temomis“. Projekto dalyvė Rūta, pasak jos, buvo nustebusi, kad tokiame nedideliame miestelyje kaip Pakruojis, aplinka pritaikyta neįgaliesiems: sutvarkytos gatvės, įvažiavimai ne tik į lankytinus objektus, bet ir į prekybos vietas. „Meras pajuokavo, kad dėl patogaus gyvenimo Rūtelei ir Tadukui teks keltis į Pakruojį-nedidelį ,bet jauku ir draugišką aplinkai Šiaurės Lietuvos miestą“, – pasakoja moteris.
Ji pati asmeniškai aš labai džiaugiasi, kad dalyvaudama projekte susipažino su šiltais ir nuoširdžiais žmonėmis Rūtele, Tadu, Žydre, kuriuos drąsiai gali vadinti draugais. Pasak jos, norisi tęsti projekto idėjas, suorganizuoti kuo daugiau susitikimų, nes tikrai yra, ką parodyti Pakruojo rajone. „Mielai siūlau aplankyti ūkininko G.Ališausko sodybą Striukuose, garsėjančią akmens ir medžio kompozicijomis, „Žiemgalos“ muziejų, pasakojantį mūsų krašto istoriją, Rozalimo miško parką, senąją Ruslių sodybą, galime suorganizuoti ekskursiją į dolomito karjerus. Tikrai turime ir daugiau įdomių objektų, todėl esame atviri visokiems pasiūlymams“, – į Pakruojo kraštą pakietė R.Mikoliūnienė.
Atradimų kraštas
„Draugystė veža“ projekto sumanytoja ir koordinatorė Žydrė Gedrimaitė pasakojo, kad su visą viešnagę Pakruojyje organizavusia R.Mikoliūniene taip susidraugavo, jog dabar judvi bendrauja jau ne tik apie Pakruojį, nes draugystė veža. „Tikriausiai ne be priežasties ir tarp akcijos laimėtojų net dvi pakruojiškės, myli žmonės šiame krašte vieni kitus ir labai gerbia svečius“, – sakė Ž.Gedrimaitė.
Pasak jos, šių metų atrankinių kelionių metu projekto dalyviai susipažino su daugybe nuostabių žmonių ir pažino daug Lietuvos turistinių ir lankytinų vietų, apie kai kurių gyvavimą anksčiau net nebuvo tekę girdėti. „Ne išimtis ir „Draugystė veža“ kelionė į Pakruojį. Kad ten yra nuostabus dvaras, žinojome visi, bet, kad veiklų tame dvare tiek, kad ir dienos neužtenka... Akmenėlių dvaras, Sinagoga…“, – šypsojosi „Draugystė veža sumanytoja ir koordinatorė.
Labiausiai, pasak jos, įsiminė sutikti žmonės: „Tarkim, keramikas Marijus Labanauskas, kuris pats yra žemaitis ir atsikraustė į Pakruojo kraštą, nes ieškojo tinkamos vietos kūrybai ir ją rado čia. Arba Gitana Maasienė, vyresnioji bibliotekininkė, kuri pristatė Sinagogą ir papasakojo apie kitas organizuojamas veiklas. Edita Aperavičienė, Akmenėlių dvaro šeimininkė – nuostabus žmogus, tikrai žinau, kad sugrįžime ten“, – tikino Ž.Gedrimaitė.
Didžiuojasi garsinančiomis kraštą dalyvėmis
Projekto dalyviai susitiko ir su Pakruojo rajono savivaldybės, kuri projektą parėmė finansiškai, meru Sauliumi Gegiecku. „Lankantis projekto dalyviams Pakruojyje, pats asmeniškai su jais bendravau. Tai – nuoširdūs, šilti, bendruomeniški žmonės, palikę labai gerą įspūdį. Pakruojyje stengiamės kuo daugiau erdvių pritaikyti neįgaliesiems, todėl tikimės, kad vizito metu projekto dalyviai nepatogumų nepatyrė“, – komentavo meras.
S.Gegieckas pasidžiaugė, kad balsavimo metu žmonės gausiai palaikė projekte dalyvavusias pakruojiškes, kurios laimėjo išsvajotą kelionę ir didžiuojamės, kad į finalą patekusios dalyvės garsina Pakruojo vardą. Tarp vyksiančių į Portugaliją stebėti „Eurovizijos“ – net dvi pakruojiškės.
„Draugystė veža“ – tai LRT pristatoma ir viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“ bei Superkelionės.lt organizuojama socialinė akcija. Projektą remia ir Pakruojo rajono savivaldybė, BSS grupė, „Audimas“.
