Nestandartinės kelionės Modestui jau seniai ne naujiena. Kai daugelis į nuotykį svetur leidžiasi atostogų metu, Modestas tai daro beveik kada panorėjęs, kai norisi paįvairinti kasdienybę.
„Seniau keliaudavau tam, kad atrasčiau save, suprasčiau, ko aš noriu iš to gyvenimo. Dabar jau atradau, todėl keliauju todėl, kad man nepatinka rutina“, – savo keliautojo charakterį apibūdina vaikinas.
Kai aš buvau, vyko vietinės Amazonės futbolo lygos čempionatas. Iš kelių aplinkinių kaimelių buvo 72 vienuolikės.
Kova su rutina Modestui sekasi ypač gerai. Jau aplankytoms šalims išvardinti vaikinui neužtektų rankų pirštų, todėl jis vardija žemynus: autostopu išmaišyta Europa, įkelta koja į Aziją ir išilgai perskrosta Pietų Amerika. Ties pastaruoju žemynu vaikino pasakojimas ir sustoja. Jo istorija tokia, apie kurią daugelis net nedrįstų pasvajoti.
Modesto žvilgsnis į Pietų Ameriką nukrypo neatsitiktinai. Iš pradžių planuota kelionė pas Argentinoje gyvenančius giminaičius vėliau pakrypo šiek tiek kita linkme. „Išėjo taip, kad... Aš iš tikrųjų neturiu jokio plano, kaip tą dieną man atrodo, aš taip ir važiuoju“, – apie savo spontanišką sprendimą vykti į nuotykį už Atlanto pasakojo vaikinas.
Džiunglėse laukiami visi
Kelionė Peru džiunglių link prasidėjo dar Argentinoje, kai giminaitis vaikinui pasiūlė leistis į nekasdienį nuotykį. Pasak Modesto, vėliau viskas buvo paprasta lyg du kart du – reikėjo nukeliauti į Peru, o iš ten esančio Pukalpos miesto upe persikelti į vieną vietinėms gentims priklausantį kaimelį, kuriame svečiai laukiami išskėstomis rankomis. Čia išskėstomis rankomis laukė ir Modesto.
„Paklausėm, ar galim pas juos apsistoti (ten toks didelis namas suręstas), sako „va, vietos pilna, miegokit, kiek jūs norit“. Labai faini žmonės“, – savo pirmais džiunglių įspūdžiais dalijosi keliautojas.
Kaip teigė nuotykius mėgstantis vaikinas, iš pradžių džiunglėse pabūti jis planavo tik vieną savaitę. Vis dėlto, Amazonės miškai Modestą taip pakerėjo, kad gyvenimas su vietine gentimi užsitęsė iki 5 savaičių.
Jo teigimu, gyvenimas net ir pusiau laukinėje gentyje verda civilizuotiems žmonėms gan įprastu ritmu. Svarbiausias dalykas – maistas, kuriuo atvykėliai plaukiant upe iki parduotuvės turėdavo pasirūpint visai savaitei. „Ryžių, makaronų, bananų prisipirkom, žuvį vietoj gaudydavom. Ir gyvenom“, – apie pirmuosius rūpesčius atsikrausčius į gentį pasakojo vaikinas.
Vis dėlto, gyvenimas gentyje ypatingas ne dėl to, kad gyvenama miške. Kaip ir įprasta genčiai, čia vaikinas turėjo galimybę dalyvauti įvairiuose dvasiniuose ritualuose, kurie, kaip sako Modestas, visiškai pakeitė požiūrį į gyvenimą.
„Paprašėm, ar su šamanais išeitų ceremonija. Mes turėjom vieną ceremoniją, kur mums apvalymus darė su žolelėm“, – apie lietuvio kailiui neįprastas procedūras pasakojo vaikinas.
„Man kardinaliai apsivertė suvokimas apie visą pasaulį. Išvis, kai tu sėdi tenai naktį, nežinai, kas aplinkui dedasi, anakondos šliaužioja, tarantulų pilna, tau dainas dainuoja, dūmus į veidą pučia, žolelėm, vandeniu kūną plauna, tokiam transe atsirandi...“, – savo prisiminimais dalijosi vaikinas.
Gyvenimas pigus
Nors Modestas džiunglėse ir džiaugėsi SPA malonumus primenančiomis procedūromis, už tai reikėjo susimokėti.
„Mes susitarėm, kad mes jiems mokame 45 eurus per savaitę, o jie mus maitina, skalbia. Turėjome viską, ko mums reikėjo“, – apie mažas kainas pasakojo vaikinas.
Savo pasakojime apie gyvenimą Pietų Amerikos džiunglėse nuotykių ieškotojas atkreipia dėmesį ir į vieną įsimintiniausių patirčių. Tai – ritualas, kurio metu geriamas haliucinogeninis gėrimas, pavadinimu „ajavaska“. Pasak Modesto, tai ne šiaip sau narkotikas ar gėrimas – išgėręs šio viralo žmogus pasineria į ilgas dvasines keliones.
„Realiai tu guli vos gyvas ir save iš šalies suvoki“, – pasakojo vaikinas. Viso šio malonumo kaina – 50 eurų.
Daugelis žmonių, išmėginę „ajavaskos“ procedūrą, teigia atradę tikrąjį save ir visiškai pakeitę suvokimą apie juos iki šiol supusį pasaulį. Modestas džiaugiasi, kad jam pavyko patirti šios egzotiškos procedūros pojūčius pačioje šamanų apsuptyje.
„Realiai tu guli vos gyvas ir save iš šalies suvoki“, – pasakojo vaikinas. Viso šio malonumo kaina – 50 eurų.
„Žodžiais nepapasakosi to, kas ten vyksta. Pasikeičia viskas“, – teigė vaikinas. Deja, šiomis dienomis dėl civilizacijos įtakos genčių gyvenimui visos panašios procedūros tapo paprasta parduodama preke, todėl darosi vis sunkiau ją patirti autentiškoje aplinkoje.
Gyvenimo Amazonės džiunglėse metu Modestui didelį įspūdį paliko ir tai, kad šios vietos žmonėms neegzistuoja laiko sąvoka. Pasak jo, diena prasideda tada, kai saulė teka, o baigiasi – kai saulė leidžiasi. „Saulė pakyla, gaidžiai užgiedoja – keliasi, saulė leidžiasi – eina į namelius“, – apie Pietų Amerikos džiunglių kasdienybę pasakojo keliautojas.
Sekti tokį paros ritmą būtina – kitaip čia gyventi net neįmanoma. Pagrindinė priežastis – naktinis laukinių gyvūnų gyvenimas, kuomet, žmonėms miegant, visi gyviai išlenda iš savo urvų. Gyvendamas tokiu ritmu Modestas su jokiais džiunglėse tykančiais pavojais nesusidūrė.
„Gyvendamas ten tik du kartus gyvatę mačiau, – dienotvarkės privalumais džiaugėsi vaikinas. – Atsikeli, jei tarantula yra ant lubų, viskas yra gerai. Jei nėra jos, reiškia, kad ji vaikštinėja kažkur ir naktis dar nesibaigė“, – toliau pasakojo Modestas.
Rytas gyvenant džiunglėse taip pat prasideda ne dušu ir rytine kava. Pirmiausia iš namų reikia išvaikyti vištas bei šunis, išplauti grindis, o tik po to pradėti galvoti apie dieną. Po to, kai atlikti svarbiausi darbai, galima eiti užsiimti savais reikalais: skaityti atsivežtas knygas, maudytis piranijų pilnoje Amazonės upėje arba tiesiog žaisti su vietinių vaikais.
Modestas neslepia, kad toks gyvenimas yra primityvus, tačiau ten jautiesi laimingas. Dar daugiau laimės suteikia laiko neegzistavimas. „Kaip sako, laimingi laiko neskaičiuoja, – pasakojo vaikinas. – Vienintelis rūpestis ten yra maistas, iš kur gaut maisto. Tai va, sėdai į valtelę, su tinklais išplaukei, pažvejojai, bananų nusiskynei ir maisto turi“, – džiunglių paprastumu džiaugėsi Modestas.
Tai, kad Modestas yra europietis, vietiniams nebuvo priežastis už gyvenimą gentyje prašyti daugiau pinigų. Be to, atvykus į kaimą, Modestas iškart buvo pramintas „gringo“ (Lotynų Amerikoje taip priimta vadinti visus čia atvykstančius baltaodžius iš kitų šalių, – red. past.).
Nors genčių gyventojai dėl didėjančio turistų skaičiaus, galima sakyti, viena koja ir įžengė į civilizuotą pasaulį, jiems dar reikia mokytis, kaip protingai leisti pinigus.
„Atplaukia jie į miestą, prisiperka visko, bet nemoka elgtis su pinigais. Jie kiek gavo iš mūsų pinigų, per dvi dienas visus pinigus ir išleido. Iškart nuvarė nusipirko valtį, prisipirko telefonų, nors džiunglėse ryšio net nėra, bet muzikytė groja, ir po dviejų dienų pinigų nebeturi“, – pasakojo keliautojas.
Pavojų mažai
Nepaisant to, kad kelionė į džiungles buvo kupina nuotykių, čia yra ir antroji medalio pusė.
„Tau pasikeičia visa žarnyno mikroflora. Pradedi valgyti Bolivijos kažkokį maistą ar Peru, turi prisitaikyt, prasideda viduriavimas, todėl pusę laiko, kol keliauji, yra labai sunku dėl žarnyno problemų“, – apie egzotiškos kelionės iššūkius pasakojo vaikinas. Nepaisant to, Modestas džiaugiasi, kad daugiau jokių rimtesnių iššūkių sveikatai nekilo.
Pasak vaikino, gyvenimas džiunglėse nėra toks pavojingas, kaip atrodo. Nepaisant to, gyvybiškai svarbu laikytis nerašytų džiunglių taisyklių. „Kai nežinai taisyklių – taip, gyvenimas pavojingas. Kai visa tai žinai, paskui tas gyvenimas būna kaip pas močiutę kaime, – sakė vaikinas. – Vakare miegi, ryte keliesi ir nėra jokių pavojų. Vakare iškart po moskitų tinklu lendi. Žiauriai baisu ten yra su tais moskitais...“, – svarbiausias taisykles gyvenant džiunglėse vardijo Modestas.
Gali atrodyti, kad vykstant į džiungles reikia didelio bagažo. Modestas ramina ir sako, kad tai tik mitas.
Vaikinas į nestandartinę kelionę leidosi su vienu kelioniniu krepšiu, kuriame buvo tik svarbiausi daiktai: vaistai nuo skausmo, keli drabužiai, telefonas, piniginė ir fotoaparatas. Vėliau įsigijo miegmaišį.
„Keliauji su kuprine, nuolat tą kuprinę turi tampytis, tai kuo mažiau daiktų turi, tuo tiesesnė nugara“, – savo patirtimi dalijosi Modestas.
Džiunglėse karaliauja futbolas
Dalindamasis gyvenimo Pietų Amerikos džiunglėse įspūdžiais, Modestas nepraleido ir futbolo temos. Vaikinas mano, kad vietiniai gyventojai yra tiesiog pamišę dėl futbolo, todėl ten karaliauja ši sporto šaka.
„Mes sakom, kad lietuviai – krepšinio tauta. To maža, kad būtų galima palyginti su džiunglėmis, koks futbolo kraštas yra džiunglės. Džiunglėse visi žaidžia futbolą: vaikai, diedukai, visos moterys. Kai aš buvau, vyko vietinės Amazonės futbolo lygos čempionatas. Iš kelių aplinkinių kaimelių buvo 72 vienuolikės“, – apie didelę džiunglių gyventojų aistrą futbolui pasakojo Modestas.
Pasak keliautojo, futbolą žaisti genčių gyventojai ne tik mėgsta, bet ir moka, o geriausi Amazonės džiunglių futbolininkai mestų rimtą iššūkį Lietuvos nacionalinei futbolo rinktinei.
„Ta komanda, kuri džiunglėse laimėjo pirmą vietą, aš tikiu, kad nugalėtų Lietuvos futbolo rinktinę. Jie žaidžia per lietų, visokiose purvynėse, moterys išvis be batų žaidžia“, – pasakojo vaikinas.
Šiai džiunglių gyventojų aistrai prilygsta dar viena, kiek kitokia veikla – molinių puodų lipdymas. Tai – ne tik laiko praleidimo būdas, bet ir stabilus genčių gyventojų pajamų šaltinis.
Nors gyvenimas džiunglėse Modesto atmintyje įstrigo ilgam, sugrįžti ten artimiausiu metu vaikinas neketina. Pasak jo, kita kelionė bus į JAV esančią Pasaulio pramogų sostinę Las Vegasą. Vėliau traukiniu keliautojas planuoja išilgai pervažiuoti Rusiją.
„Aš važiuosiu dėl to, kad pažinčiau kultūras, gyvenčiau su tais žmonėmis, valgyčiau tą, ką jie valgo, gyvenčiau taip, kaip jie gyvena“, – apie ateities planus kalbėjo naujų nuotykių besiilgintis Modestas.
