Palanga kitu kampu

Medinių vilų lobynas

XIX–XX a. sandūroje Palanga jau buvo gerai žinoma kaip kurortas, todėl palaipsniui ėmė daugėti įmantrių vilų, kurios, kaip ir pridera poilsiavietei, daugiausia buvo statomos iš švarios ir ekologiškos medžiagos – medžio. 1921 m., kai Palanga tapo Lietuvos Respublikos dalimi (1918–1921 m. priklausė Latvijai), jos reikšmė dar labiau išaugo, 1933 m. miestui suteiktos kurorto teisės, puošnių pastatų tik padaugėjo.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Karininkų ramovės vila

Palangos turizmo informacijos centre galima pasiimti specialų leidinį „Atrask senąsias Palangos vilas“, kuriame pateiktas žemėlapis su pažymėtais vertingiausiais pastatais ir jų glaustais aprašymais. Dauguma vilų sukoncentruota erdvėje tarp Basanavičiaus g. ir Birutės parko, kai kurios gerai užsislėpusios periferinėse gatvėse ar sklypų gilumoje, todėl pasinaudoti leidinuku verta. Mus sužavėjo vila „Pelėda“, buvęs šiltųjų maudyklių pastatas, karininkų ramovės vila, romantiškasis medinukų duetas „Romeo ir Džiuljeta“.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Vila „Pelėda“

Iš viso Palanga kviečia pamatyti bent 26 vilas, jei pavyks apžiūrėti nors dalį jų – tikrai nepasigailėsite. Gurmano akiai gali būti įdomios ir vėlesnių laikotarpių kurorto sanatorijos bei viešbučiai – tiek šiandienes tendencijas atspindinti moderni architektūra, tiek brutalizmo erą primenantys poilsio namai „Žilvinas“.

Nepavažinėti po apylinkes – nuodėmė

Išstudijavę Palangos ir apylinkių žemėlapį supratome, kad keletas įdomių objektų yra nutolę atstumu, kurį būtų maloniau įveikti ne kojomis, o ant ratų. Mieste netrūksta taškų, kuriuose galima išsinuomoti ne tik dviratį, bet ir riedį, paspirtuką, velomobilį ar dar gudresnę transporto priemonę. Mes pasirinkome tradicinį variantą – dviratį. Palangoje jo nuoma atsieina apie 2 €/val. arba 10 € už parą.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Dviračiu Palangos miškais

Komfortiškas, asfaltuotas dviračių takas driekiasi visu Lietuvos pajūriu ir priklauso tarptautinei trasai „EuroVelo 10“, todėl plačiai užsimojus galima nukakti ir į Nidą ar Latviją. Takas į šiaurę – iš Palangos į Šventąją – savaitgaliais gana judrus, tačiau kone visose atkarpose paraleliai glūdi tikriausiai tik vietiniams žinomi, bet žemėlapiuose pažymėti miško takeliai, kurie be problemų įveikiami dviračiu.

Takas pietų kryptimi, Klaipėdos link, veda pro Nemirsetą. Šiame kaimelyje mus nustebino unikalus istorinis reliktas – XX a. pr. pajūryje pastatyta raudonų plytų laivų gelbėjimo stotis. 1870–1890 m. Vokietijos gelbėjimo bendrovė pastatė kelias tokias stotis Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Bomelio Vitėje, Melnragėje, Karklėje ir Nemirsetoje, tačiau nė viena iš jų neišliko, išskyrus pastarąją.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis

Stočių paskirtis buvo gelbėti ant seklumos užplaukusių laivų įgulas, jose buvo gelbėtojų vežimai, prie kurių tvirtintos specialios valtys. Vežimas buvo įstumiamas į jūrą, kur specialiomis konstrukcijomis į vandenį nuleisdavo valtį ir plaukdavo prie nelaimės ištiktų laivų. Stočių įgulas paprastai sudarė 2 vyresnieji ir apie 20 gelbėtojų – vietinių žvejų.

Ir blogu oru bus ką veikti

Sakoma, kad blogo oro nebūna – yra tik bloga nuotaika arba netinkama apranga. Vis tik į pajūrį dažniausiai kiekvienas vykstame su pačiais aukščiausiais lūkesčiais orui ir apie kultūrines pramogas po stogu net nesvarstome – o vertėtų! Palangoje mums puikų įspūdį paliko Antano Mončio namai-muziejus. Nors pats skulptorius Palangoje niekada negyveno, jis kilęs iš pajūrio ir Palangą visada labai mėgo.

VšĮ „Gatvės gyvos“/A. Mončio švilpiai

Mėlyname mediniame pastate išvysite su erdve susišaukiančių, laikmetį pralenkusių sudėtingų skulptūrų iš medžio, išgirsite, kokius garsus skleidžia fantasmagoriškos Mončio švilpynės. Didžiąją gyvenimo dalį skulptorius gyveno ir kūrė Prancūzijoje, tačiau prieš mirtį išreiškė norą padovanoti savo kūrinius Lietuvai ir pageidavo, kad jie būtų eksponuojami Palangoje.

Nuo 1999 m., kai buvo atidarytas muziejus, jo erdvė tapo svarbių kultūrinių renginių Palangoje epicentru. Lyg to patvirtinimas, mūsų apsilankymo metu kaip tik vyko vieno garsiausių Lietuvos fotografų Gintauto Trimako parodos atidarymas, kurią jis kūrė su žymiu scenografu Audriumi Puipa.

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris nėra buvęs Palangos gintaro muziejuje. Vis dėlto dažnai žmonių atsiminimai skamba taip – „buvau labai seniai, su didele ekskursijos grupe, nieko neatsimenu“. Jeigu ir jūsų ankstesnė patirtis panaši – apsilankykite muziejuje dar kartą.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Gintaras iš arti

Čia ekspozicija gerai parengta, yra išsamūs aprašymai, surinkti išskirtinio dydžio ir formų eksponatai. Pabaigoje išvysite, ką iš gintaro padaryti sugeba mūsų šalies meistrai. Net sostinėje, kurioje apstu suvenyrų krautuvėlių ir turistų, tokios didelės erdvės, skirtos lietuviškajam auksui, nėra.

Pats gintaro muziejaus pastatas ir jį supanti aplinka – tai vienos galingiausių XIX a. giminių Lietuvoje – Tiškevičių – palikimas. Į parką ir rūmus dera pažvelgti kaip į visumą, mat Feliksas Tiškevičius kraštovaizdžio formavimą patikėjo prancūzui Eduardui Andrė, kuris Palangoje išpildė gražiausias peizažinio parko vizijas.

VšĮ „Gatvės gyvos“/E. Andrė projektuotas parkas

Į svečius užsukti šiandien kviečia ir prieš keletą metų atsidaręs Palangos kurorto muziejus. Ši įstaiga įkurta vienoje įspūdingiausių, analogų neturinčioje medinėje viloje – vadinamajame „Anapilyje“. Kokia gi šio mįslingo pavadinimo kilmė, neišduosime, apie tai sužinosite nuskaitę prie įėjimo įrengtą QR kodą. „Anapilį“ 1898 m. pastatė Tiškevičiai, tarpukariu valdė broliai Vailokaičiai, ilsėdavo prezidentas A.Stulginskis, Maironis, Kipras Petrauskas, rinkosi to meto bohema.

Tiesa, muziejaus ekspozicija mus šiek tiek nuvylė, bet viliamės, kad dar jauna įstaiga netolimoje ateityje papildys savo arsenalą. Tiesa, verta patikrinti muziejaus renginių tvarkaraštį – galbūt jūsų apsilankymo metu numatytas įdomus spektaklis ar koncertas.

VšĮ „Gatvės gyvos“/Istorinis atvirukas su linkėjimais iš Palangos

Daugybė pramogų kiekvieno skoniui

2016 m. Palangoje atidarytas pasakų parkas, kuriame galima ne tik paklausyti lietuviškų pasakų „Lapė ir ąsotis“, „Pupa“, „Saulė ir Mėnulis“, „Seku seku pasaką“, bet ir pačiupinėti jų personažų skulptūras. Žydiškos praeities tyrinėtojams miestas siūlo susipažinti su 14 objektų, tarp kurių yra buvusi limonado darykla, sinagogos, senosios kapinės. Visa tai sudėta į nemokamą leidinį „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, kurį rasite turizmo informacijos centre.

Puošniame mediniame pastate veikia Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, joje susipažinsite su pirmojo Palangos burmistro gyvenimu, šio miesto istorija, lietuvių tautiniu judėjimu. Užsukti kviečia ir neabejotinai originalūs muziejai – vienintelis Lietuvoje insektariumas, Šunų muziejus. Jeigu domitės skulptūra, labai tikėtina, kad savo numylėtų autorių darbus išvysite Palangos skulptūrų parke.

VšĮ „Gatvės gyvos“/J. Šliūpo memorialinė sodyba

Na, o J.Basanavičiaus gatvė – kaip visada gyvybinga, judesio joje netrūksta. Dėl kai kurių dalykų, juokaujama, šiandien pats daktaras Basanavičius verktų, bet be šios gatvės Palanga juk nebūtų Palanga. Pagrindinėje pramogų arterijoje didėja ir gastronomijos įvairovė, nudžiuginti skrandį pasiūlymų ras ir ploniausios, ir storiausios piniginės savininkas. Mums akis užkliuvo už tik pernai čia pasirodžiusio, bet šiemet sparčiai populiarėjančio saldėsio – burbulinių vaflių su ledais ir kokiais tik nori priedais. Dabar jais prekiaujama bent penkiose vietose, vasarą veikiausiai jų bus dar daugiau. Nepigu, bet paragauti norėjosi – patiko!

Kokios trukmės kelionę planuoti?

Mūsų nuomone, trys ar keturios dienos yra optimalus laikas, per kurį galima spėti ir aplankyti Palangos kultūrinius objektus (įvertinus jų darbo laiką), ir ištyrinėti artimiausias apylinkes, ir tiesiog ramiai pailsėti paplūdimyje prie jūros.