Pirmajame kurorto sensoriniame sode dera ir augalai, ir žmogaus kurti elementai: takai, mažoji architektūra. Šiame sode yra pasodinta vienmetė ir daugiametė augmenija, kuri stimuliuoja visus žmogaus pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą, vestibulinę sistemą ir kt.
Roma Urbonienė, Klaipėdos universiteto dėstytoja, kuri specializuojasi dendrologijoje, renginio dalyviams paaiškino, kad „visi šie pojūčiai yra mūsų centrinės nervų sistemos maistas“.
Pirmasis Palangoje sensorinis sodas yra suskirstytas į dvi zonas: aktyviąją ir pasyviąją.
Aktyviojoje zonoje galima pasivaikščioti basų pėdų taku. Pajausti kankorėžių aštrumą ar smėlio švelnumą. Taip pat čia lankytojai kveičiami pasimankštinti ir su naujutėliais lauko sporto įrenginiais: pečių juostos sukamuoju treniruokliu, mynimo suolu, banguota fitneso sienele ir kitais.
„Šis sodas buvo specialiai kurtas atsižvelgiant į pas mus gydomus pacientus. Pas mus didžioji dalis žmonių yra pagyvenę, todėl visi treniruokliai buvo parengti pagal vyresnio amžiaus žmonių grupę. Čia esantys augalai taip pat specialiai atrinkti suaugusiems žmonėms“, – aiškino Renata Bertužytė, Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ projektų administratorė.
Net ir judėjimo negalią turintys lankytojai sensoriniame sode galės jaustis drąsiai, nes čia esančių takų dangos yra neslidžios, įrengti turėklai, suoliukai. Ant sodo kalvos rymo pavėsinė.
Žinoma, sensoriame sode galės apsilankyti ir miesto gyventojai bei svečiai. „Mūsų tikslas ir buvo, kad čia galėtų ateiti ne vien tik besigydantys ar apsistoję pailsėti žmonės, bet ir miesto gyventojai, svečiai, turistai“, – sakė R.Bertužytė.
Pasyviojoje sensorinio sodo zonoje lankytojai turės galimybę paliesti, pauostyti įvairius augalus, kai kuriuos netgi paragauti.
Ergoterapeutės dr. Giedrės Kavaliauskienės ir dekoratyvinio apželdinimo specialistės R.Urbonienės sensoriniam sodui pritaikyti augalai pritrauks įvairius vabzdžius ir paukščius, kuriuos galės ramiai stebėti visi čia apsilankę.
„Tikimasi, kad šis sensorinis sodas ne tik pagerins pacientų psichoemocinę būklę, bet ir paspartins žmonių sveikimo procesą“, – teigė centro „Pušynas“ direktorius Julius Tomas Žulkus.
„Mes norėtume, kad tokių sodų atsirastų visoje Lietuvoje, todėl mielai visus pakonsultuotume, tereikia kreiptis. Tokie sodai gali atsirasti prie mokyklų, internatų, ten, kur žmonės negali paprastai išeiti į gamtą, nuvažiuoti prie jūros ir t. t. Užsienio mokyklose tai nėra kažkokia naujovė, pas mus tai yra naujas dalykas, – pasakojo R.Bertužytė.
– Yra netgi parengta metodika – kaip reikia dirbti sensoriniuose soduose, ji bus patalpinta mūsų interneto puslapiuose."
„Pušynas“ specialistai sensorinio sodo įrengimo patirties sėmėsi iš Airijoje daugiau nei 10 metų veikiančio „Delta“ centro sensorinio sodo.
Sensorinio sodo įkūrimą Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas” įgyvendino kartu su partneriais: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu ir Liepojos ligonine „Piejūras“ (Latvija).
