„Kai žengi Basanavičiaus gatve, atrodo, kad čia neegzistuoja joks karantinas – minios žmonių. Žmonės masiškai baruose perka kavos, karšto vyno ir maisto išsinešti. Tiesiog sėdasi Basanavičiaus gatvėje ant suoliuko, eina į netoliese esantį parkelį ar į automobilį ir užkandžiauja“, – VE.lt sakė kone kiekvieną savaitgalį Palangoje apsilankantis klaipėdietis Vladas Kuizinas.
Pavargo sėdėti namuose?
Jis praėjusį savaitgalį užfiksavo ir su VE.lt pasidalijo Palangos gatvėje akivaizdaus žmonių judėjimo srauto akimirkomis.
„Jei tik išlenda saulutė ar yra bent kiek geresnis oras, net automobiliui vietos arčiau Basanavičiaus gatvės tenka paieškoti. Stebina toks lietuvaičių aktyvumas. Pavasarį per pirmąją koronaviruso bangą žmonės buvo atsargesni, pamenu, kad ir Klaipėdoje gatvės buvo apytuštės, o dabar patys matote, kas darosi“, – stebėjosi klaipėdietis Vladas.
Tačiau tuoj pat pridūrė: „Kita vertus, Palangoje visi vaikšto su kaukėmis, gryname ore, tad užsikrėsti tokiomis sąlygomis galimybių turbūt labai mažai. Žmonės pavargo sėdėti namuose, užsidarę tarp keturių sienų.“
Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad į Palangą ir kitus Lietuvos kurortus karantino metu atvyksta nuotoliniu būdu dirbantys vilniečiai ar kauniečiai – taip esą jie pakeičia aplinką ir tarsi savotiškai pabėga nuo sau jau iki gyvo kaulo atsibodusių namų sienų.
Padėtų komendanto valanda?
Nuolat žiniasklaidoje savo pastebėjimus apie COVID-19 situaciją besidalinantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje rašė: „Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent būtų įvesta komendanto valandą.“
Jis pateikė Europos šalių – Anglijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos – pavyzdžius, kur karantino sąlygos yra griežtesnės, nei Lietuvoje. Esą taikoma komendanto valanda kai kurioms iš minėtų šalių duoda vaisių.
Mediko teigimu, nacionalinio karantino priemonės arba reikšmingai mažino naujų užsikrėtimų skaičių ir R rodiklį (Airija, Izraelis, Austrija, Belgija) arba bent jau stabilizavo situaciją, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų tinkamai veikti (JK, Vokietija, Lenkija, Vengrija).
„Lietuva, deja, negali pasigirti nei pirmu, nei antru laimėjimu. Naujų atvejų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau net ir 15–20 procentų savaitinis augimas kelia milžinišką galvos skausmą sveikatos sistemai. Tikėtina, kad tokia situacija tęsis iki gruodžio vidurio. O tuomet nepamirškime, kad artėja šv. Kalėdų laikas. Ir tuo laiku išmintingiausia būtų niekur nevykti, kaip tai ir darėme per šv. Velykas. Beta koronavirusai (pvz. OC43) ir be jokios pandemijos mėgsta klestėti gruodžio mėnesį, o SARS-CoV-2 priklauso beta koronavirusams.
Viena problema yra du tūkstančiai COVID-19 pacientų ligoninėse, iki dvidešimt mirčių kas dieną. Kita problema – sutrikęs planinių paslaugų teikimas kitiems lėtinėmis ligomis (koronarine širdies liga ar cukriniu diabetu) sergantiems pacientams ir mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų augimas. Pacientai vengia gydymo įstaigų, mažiau dalyvauja profilaktiniame patikrinime, atidėdami jį geresniems laikams, nes bijo užsikrėti COVID-19. Ištisi chirurgijos ir terapijos padaliniai pertvarkomi į COVID-19 skyrius, kad būtų užtikrinamas deguonis ir kita būtina pagalba. Tai jau turi savo vardą – kolateralinė pažaida. COVID-19 tiesiog ryja planinių hospitalizacijų vietas. Kitais metais mes pamatysime daug didesnes netektis negu galėjome įsivaizduoti“, – akcentuoja V.Kasiulevičius.
Pateikė Islandijos pavyzdį
„Ką mums daryti? Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent būtų įvesta komendanto valandą“, – sakė V.Kasiulevičius.
Anot jo, blogiausia yra tai, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai.
Jis pridėjo skaidrę iš „Nature“ žurnalo, kur pateikti Islandijos duomenys.
„Daugiausia užsikrėtimų Islandijoje pastebimi namų aplinkoje, darbe, socialinėje aplinkoje ir sveikatos priežiūros įstaigose. Nors didelė dalis užsikrėtimų nėra išaiškinima. Tikėtina, kad Lietuvoje yra tas pats, tačiau šie duomenys nėra prieinami plačiajai visuomenei.
Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kasnį, kurio niekaip negali atkąsti. Pertekliniai SAM ir jai pavaldžių institucijų reguliavimai tik blogina situaciją. Pavyzdys – greitieji antigeno testai. Tiesiog reikia leisti visoms įmonėms, įstaigoms, laikantis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų, reguliariai ir masiškai testuoti savo darbuotojus visomis prieinamomis diagnostikos priemonėmis (PGR, greitaisiais antigeno testais). Daug diskutuojame apie mokyklų ir prekybos centrų saugumą. Bet ar žinome, kiek mokytojų, mokinių ar pardavėjų šią savaitę užsikrėtė?
Naujausia JAV mokslininkų analizė rodo, kad testuojant mokytojus ir moksleivius kas 7 dienas, laiku juos izoliuojant pasireiškus pirmiesiems simptomams, naujų atvejų dažnį Niujorko mokyklose galima sumažinti net 70 procentų! Jau nekalbu apie apsaugos priemones ir ištraukiamąją ventiliaciją“, – facebooke savo įžvalgas pateikė V.Kasiulevičius.
