15min pokalbis su Š.Vaitkumi, kurortinei savivaldybei vadovaujančiu nuo 2011 metų, – apie Palangą, kurią mes kartais matome kitaip, jos ateitį, apie garsiąją J.Basanavičiaus gatvę.
– Mere, jei savo socialinio tinklo paskyroje praneštumėte apie tai, kad nuo šiol leidžiamos statybos, pavyzdžiui, viešbučių prie jūros, ar prie jūsų durų nusidriektų ilga verslininkų eilė?
– Tada man iš karto reiktų parašyti prašymą atsistatydinti (juokiasi).
– Kalbant rimtai, pirmą pajūrio juostą saugo įstatymai? Ir statybų čia nenumatoma?
– Taip, žinoma, yra Pajūrio juostos įstatymas. Visada verslas, ypač tie, kurie daro greitą verslą – pastato ir parduoda – norėtų turėti šią prioritetinę vietą, statyti prie jūros. Ir tada brangiau parduoti.
Džiaugiuosi, kad yra Pajūrio juostos įstatymas, kuris čia draudžia bet kokias statybas, taip pat yra keletas tarybos priimtų sprendimų, patvirtinti detalieji, bendrieji miesto planai, kurie irgi draudžia statybą toje vietoje.
Jeigu šiandien Seimas pakeistų įstatymą, aš viliuosi, kad galiotų kiti teisės aktai – mūsų. Ir mes tikrai priešintumės bet kokioms statyboms kopose.
Žinoma, nekalbu apie tuos pastatus, kurie buvo pastatyti sovietmečiu ir šiuo metu stovi. Jų nenugriausi, nes jie yra registruoti ir turi savininkus.
Tačiau naujos statybos kopose draudžiamos. Šiandien to neįmanoma padaryti ir ateityje nebus įmanoma.
Kuo mes labiau išlaikysime tokią gamtą, kokia yra, tuo būsime patrauklesni ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tą sako ir čia atvažiuojantys užsieniečiai iš Šveicarijos, Vokietijos, Anglijos, kitų šalių. Jie juk yra matę pasaulio.
Mes turime unikalų pajūrį, gamtą. Žmonės, bėgant laikui, vis labiau vertina šiuos dalykus. Kaip vertina ekologinį maistą, taip ir ekologinę aplinką.
Jei mes lygintume Palangos kurortą su Ispanija, Turkija, Egiptu, ten – užstatyti paplūdimiai ir žmogus neturi jokio privatumo, šalia paplūdimio – dešimties aukštų pastatas.
Visai neseniai turėjome šveicarų delegaciją, jie pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Kai pasakojome apie tai, kad pas mus nėra nė vieno statinio – klausė, bet nepatikėjo. Ir tik kai nuėjome ant tilto, pamatėme jų įspūdį.
Kaip vertina ekologinį maistą, taip ir ekologinę aplinką.
– Įpusėjo vasara. Kaip pasitikote šį sezoną?
– Buvome ir esame pasiruošę aktyviam sezonui. Džiaugiuosi, kad Palanga vis praranda sezoniškumo problemą. Žmonės čia važiuoja visais metų laikais.
Pasiteisino prieš penkerius metus patvirtinta miesto koncepcija: pastatyti uždari objektai, kad žmonės turėtų ką veikti ir sausio, ir vasario, ir kovo mėnesiais.
Atsirado daug įvairių pramogų. Tai – ir uždara koncertų salė, kuri pagyvino kurorto gyvenimą, taip pat Kurhauzo kultūriniai renginiai, nauji uždari sporto kompleksai. Šių metų naujovė – Palangos baseinas, kur žmonės ir dabar, kai šalčiau, eina maudytis.
Palanga išgyvena atgimimo laikotarpį, ir vis daugiau žmonių renkasi kurortą.
Žinoma, ir privačios investicijos, modernūs sanatoriniai kompleksai. Kalbu apie „Gradialį“, apie būsimą „Eglės“ sanatoriją, apie būsimą „Marriott“ viešbutį, kur jau prasidėjusios didžiulės statybos. Didžiausios erdvės čia bus skirtos konferenciniam turizmui, o pagrindiniai srautai planuojami iš Skandinavijos šalių.
Palanga išgyvena atgimimo laikotarpį, vis daugiau žmonių renkasi kurortą.
– Kolegą fotografą vis norėjau nusivesti į Vitalijos Katunskytės koncertą, tačiau griežtai atsisakė. Noriu pasakyti, kad kai kurie dalykai Palangoje nesikeičia. Pavyzdžiui, liūdnai atrodantis prekybos centras J.Basanavičiaus gatvėje.
– Kiekvienas miestas turi savo bėdų, savo skaudulių. Jūsų minimas prekybos centras, kuris yra buvęs viešbutis, vienas iš jų. Jis nėra savivaldybės turtas. Tai – ilga istorija su bankais, su savininkas, su kažkur dingusiais vadovais. Buvo padaryta daug teisinių veiksmų. Dabar lyg yra savininkai, savivaldybei pateikti projektiniai pasiūlymai.
Vieni iš apleistų pastatų – buvęs „Birutės“ restoranas, kuris yra katastrofiškos būklės, nepuošia miesto, taip pat buvęs restoranas „Mėta“. Visi jie – sovietinių laikų. Yra surašyti įsipareigojimai, ir manau, laikui bėgant susitvarkysim.
Tačiau mums pavyko nemažai problemų išspręsti – Palangoje apleistų pastatų išties mažėja, beliko vienetai.
Pavyzdžiui, 2012 metais, kai įkūrėme Viešosios tvarkos skyrių, iš J.Basanavičiaus gatvės buvo iškelti 46 kioskai su balaganais. Buvo blogiau nei Gariūnai.
– Prakalbote apie J.Basanavičiaus gatvę. Kur šios gatvės magija? Juk sakoma, kad tikroji Palanga prasideda ten, kur baigiasi ši gatvė.
– Jei Palangos tiltą pastatytumėt Dariaus ir Girėno gatvėj – tada būtų magiška ji. Visa magija, manau, yra Palangos tiltas – tarsi galutinis rezultatas.
Aš manau, kad ši gatvė kartais per daug kritikuojama, nes situacija iš esmės keičiasi.
Verslas pats supranta, kad turi keistis: jei nori turėti klientų, kurie ateitų, papietautų, tada vėl ateitų kitą dieną. Reikia teikti kokybiškas paslaugas.
Kalbėsiu apie „Žuvinę“, apie kitas įstaigas, kur būti malonu. Jie nuolat turi lankytojų. Tokia Palanga turėtų būti.
Bet jei prieš dešimt metų būtumėte paklaususi apie J.Basanavičiaus gatvę, aš būčiau užsidengęs akis ir nekalbėjęs.
– Iš gėdos?
– Vienareikšmiškai. Ten buvo leista daryti viską – nuo atrakcionų, veikiančių be leidimų, iki, pasakysiu liaudiškai, skarmalų pardavimo.
– Užsiminėte apie kritiką šiai gatvei. Girdite jos?
– Gal iš žiniasklaidos dabar labiau. Bet pasakykite tada tos gatvės fenomeną? Vadinasi, žmonėms ji reikalinga. Visame pasaulyje juk tokių gatvių yra. Pasukit kiek į šalį, ir pateksit į Tiškevičių alėją, kur visai kitokia ramybė.
Bet aš džiaugiuosi, kad tokia gatvė yra. Ji turi būti. Apskritai Palanga tampa dideliu didmiesčiu. Problema yra ta, kad valstybės dotacijos skaičiuojamos pagal gyventojų skaičių. O Palangoje keturis mėnesius mes turime iš savo biudžeto skirti dideles sumas tam, kad sutvarkytume miestą.
Kaip savivaldybė mokesčių daugiau negauname – tik turto, žemės, žemės nuomos ir gyventojų pajamų mokestį. Ar turistų pas mus būtų, ar ne – mes tuos mokesčius gautume.
Kuo daugiau turistų – tuo miestui daugiau išlaidų. Žinoma, pinigai lieka verslui ir tai yra gerai, taip pat mes dabar surenkame pagalvės mokestį. Tačiau išlaidos miesto tvarkymui kasmet didėja po 20–30 procentų. Šiukšlių išvežimas, nemokami tualetai – tai didžiulės lėšos.
Manau, kad valstybė kurortams turėtų rodyti didesnį dėmesį, nes situacija yra kiek iškreipta. Aptarnaujame milijoną turistų, kurie naudojasi mūsų infrastruktūra.
Palanga išlieka populiariausias kurortas. Klaipėda yra uostas, o miestas savo poreikiams turi šiek tiek paplūdimio, Neringa – daugiau uždaresnė ir ne kiekvienas gali nuvažiuoti, o Palanga ir Šventoji yra visų žmonių.
– Ši gatvė bent jau praeityje garsėjo kaip viena neramiausių gatvių kalbant ne apie triukšmą, bet apie muštynių vietą.
– Dabar ramu. Bendromis visų pastangomis neliko naktinių klubų, kurie darė netvarką.
– Kalbate apie „Laukinių vakarų salūną“?
– Taip, ir apie visą vadinamąjį „Bermudų trikampį“ – nuo salūno, buvusio viešbučio, kur dabar prekybos centras, ir kelių kitų klubų. Kiti klubai susitvarkė, o „Laukinių vakarų salūnas“ – ne. Ten buvo daugybė policijos iškvietimų, buvo sudarytos sąlygos alkoholį vartoti jauniems žmonėms už gana patrauklią kainą.
Savivaldybė apribojo jiems prekybos alkoholiu laiką. Ne įmonei, o adresui. Nes būdavo taip: apriboji įmonei, o kitą dieną tuo pačiu adresu atsidaro nauja ir vėl – viskas iš pradžių.
Pamenu, kad komunalininkai, tvarkantys miestą, paryčiais bijodavo į darbą eiti. Dabar kol kas ramu.
– Minėjote ir apie atvykstančiųjų statistiką. Galbūt jau žinote praėjusių metų duomenis?
– Dar ne. Tačiau žinome 2017 metų. Priminsiu, kad tų metų vasara buvo viena prasčiausių, beveik nuolat lijo.
Tais metais privatus apgyvendinimo sektorius, kuris Palangoje sudaro 60 proc. viso apgyvendinimo, surinko apie 13 milijonų eurų. Ir tai – per vieną iš prasčiausių vasarų! Mus šis skaičius gera prasme šokiravo.
Pamenu, kad komunalininkai, tvarkantys miestą, paryčiais bijodavo į darbą eiti. Dabar kol kas ramu.
Padalijus 13 milijonų eurų iš vidurkio kainos už nakvynę, kas yra 25–30 eurų parai, išeitų, kad 2017 metais ilsėjosi apie 400 tūkst. žmonių.
Toliau – viešbučiai, kur kalbant apie užimtumą, irgi panašu. Galime daryti prielaidas, kad Palangoje 2017 metais ilsėjosi apie 700 tūkst. poilsiautojų.
Pernai buvo fantastiniai metai kurortui ir verslui. Žmonių buvo labai daug. Turėjo apsilankyti apie milijonas turistų.
– Man, daugelį metų buvusiai Palangos nemylėtojai ir kritikei, pernai buvo atradimas, kai atvykusi čia atradau daugybę erdvių, kultūros renginių.
– Per metus Palangoje įvyksta apie 300 įvairių kultūros renginių, ir šios krypties laikysimės ateityje. Jie kokybiški, aukšto lygio, pavyzdžiui, M.K.Čiurlionio festivalis, naktinės serenados, 2200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, taip pat visos kitos erdvės. Atsirado ir verslininkų, kurie pakeitė sampratą dėl tam tikros muzikos, kuri liejosi J.Basanavičiaus gatvėje.
Į kokybiškus renginius renkasi kitokio lygio žmonės, o šios – kultūrinės – krypties laikysimės ir ateityje.
Beje, 2020 metais vyks prestižinis pučiamųjų instrumentų muzikos renginys – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas. Tai 70 metų tradiciją turintis renginys, kuris pirmą kartą vyks Rytų Europoje. 10 tūkstančių žmonių, dauguma viešbučių – jau užsakytų.
– Tad pernai ir šiemet net pagalvojau, kad Palangoje galėčiau praleisti visą vasarą. Jei nebūtų taip brangu kaip Turkijoje.
– Aš taip nelyginčiau. Pats esu turizmo specialistas, matęs nemažai pavyzdžių. Taip nėra, kad Turkijoje yra pigiau. Jūs pasižiūrėkite, kaip Turkijoje...
– Tiesą sakant, aš ten nebuvau. Bet žmonės taip kalba. O jei rimtai, savaitės poilsis geresniame viešbutyje Palangoje išties kainuoja ne tiek ir mažai.
– Neblogas kambarys Palangoje kainuoja 60–70 eurų parai. 10 dienų apie 600 eurų – tiek kainuoja dvivietis kambarys. Turkijoje tiek mokate už vieną žmogų. Nėra taip, kad ten pigiau.
Palangoje yra didžiulis pasirinkimas. Šiuo metu privatus apgyvendinimo sektorius lenkia kai kuriuos viešbučius. Didžiulė konkurencija, ir žmonės tam labai ruošiasi. Kurortas plečiasi į Šventosios pusę, statomi kotedžai. Pasiūla šiandien – didelė.
Pavyzdžiui, naujas kempingas prie jūros, kur 60 eurų parai kainuoja namelis keturių asmenų šeimai. Už tiek jūs turite privatų namą, su galimybe ruošti maistą.
Nebūtina važiuoti į prabangius viešbučius, bet paradoksas, nes prabangiuose viešbučiuose vietų nėra. Ir jų nėra jau nuo sausio mėnesio.
Viešbučiai, kurie turi ką pasiūlyti, kurie neteikia vien tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, o teikia ir SPA, gydymo paslaugas, visi yra pilni. Fenomenas, tiesa? Ir kainos ten tikrai nėra pačios žemiausios.
– Tačiau gal didžioji dalis – užsienio turistų?
– Dar vienas fenomenas – daugiausia lietuviai. Labai įdomi tendencija. Šių viešbučių klientai prieš gerą dešimtmetį buvo užsieniečiai, daugiausia Rusijos piliečiai, o dabar 90 proc. yra būtent lietuviai. Bendrai Palangoje atostogauja 80 proc. lietuvių.
– O užsienio svečiai – iš kokių šalių?
– Skandinavijos šalys, Vokietija, Didžioji Britanija. Palangos oro uostas tapo aktyvesnis, yra daugiau krypčių.
Prieš penkerius metus turėjome tik tris kryptis, bet visos apskrities savivaldybės kartu su regiono taryba priėmėme sprendimą, kad reikia daugiau skrydžių, reikia atgaivinti oro uostą.
Tai aktualu ne tik Palangai, bet ir visam regionui. Turistas, norėdamas atvykti į Lietuvą, tikrai nesės į penkis lėktuvus. Arba nelauks 12 valandų Londone. Jis nori tiesioginio skrydžio.
Pigių skrydžių bendrovės išlepino. Keliautojas nori sėsti į lėktuvą, per kelias valandas atskristi ir jau tą pačią dieną maudytis jūroje.
Trejus metus kartu su kitais Lietuvos oro uostais įtikinėjome pigių skrydžių bendroves, kad iš Palangos būtų vykdomi skrydžiai bent jau į Londoną.
Po trejų metų iš vienos bendrovės gavome teigiamą atsakymą, o maždaug po 10 dienų suveikė konkurencija. Atsirado kitos oro linijos, norinčios skrydžių, po jų – dar kitos ir taip toliau. Šiandien yra apie 12 krypčių. Šiemet gera žinia ta, kad yra tiesioginis skrydis į Dortmundą ir nuo spalio – į Bergeną.
Mano nuomone, Skandinavijos šalys yra neišnaudota potenciali Palangos rinka, tai – pagrindinė ateities rinka. Mums reikia tik tiesioginių skrydžių.
– Mere, kokia kryptimi ateityje suks kurortas?
– Kaip ir minėjau, kultūros renginiai, stiprinsime kultūrinį gyvenimą. Turime puikias Tiškevičių paliktas erdves, senąsias renovuotas vilas, Birutės parką.
Toliau – sveikatingumas, sanatorinis gydymas, modernios sanatorijos, nes čia yra puikios sąlygos kalbant apie gamtą, orą.
Taip pat orientuojamės į sportą. Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, sveika gyvensena, todėl svarbu tinkama infrastruktūra – bėgimo, dviračių takai, uždari sporto kompleksai, stadionai.
Dar viena kryptis: pramogos. Užsiimti pramogomis nėra savivaldybės funkcija, bet atsirado verslininkų, kurie į tai pažiūrėjo per kitą prizmę ir ėmė kurti veiklas, kad į Palangą atvažiuotų šeimos su vaikais.
Kalbant apie poilsiautojus, situacija radikaliai keičiasi, keičiasi ir poilsiautojas, atvykstantis į Palangą. Jis ieško kokybiškų paslaugų, įvairios veiklos.
– Kas jums pačiam yra Palanga?
– Nesu išvažiavęs iš Palangos ilgiau nei trims savaitėms. Nuo pat gimimo. Čia užaugau, Klaipėdoje mokiausi ir kasdien važinėdavau į paskaitas. Palanga yra visas mano gyvenimas.