„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Palermo princas B.Tortorici Montaperto: apie aristokratišką gyvenimą, meilę menui ir sūnėną Lietuvoje

„Ką reiškia būti princu?“ – paklausiau Sicilijos aristokrato Bernardo Tortorici Montaperto. O šis šyptelėjęs atsakė: „Sunkiausia – rasti tinkamą baltą žirgą.“
Bernardo Tortorici Montaperto
Bernardo Tortorici Montaperto / Monikos Svėrytės nuotr.

Į susitikimą Palermo Šv. Lauryno koplyčioje (Oratorio di San Lorenzo) jis atvyko pačiu tipiškiausiu itališku „žirgu“ – pasikinkęs baltą „Vespą“. Nusimaukšlinęs baltą šalmą mirktelėjo leisdamas suprasti – net jei tavo venomis teka mėlynas kraujas, nebūtina išsižadėti paprastų dalykų, princo statusas nėra auksu tviskančios karietos ar penkiolika paslaugių liokajų, tai – misija, kurią B.Tortorici Montaperto šeima neša jau nuo XV amžiaus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Politiką į vyndarystę iškeitęs Sebastiano Di Bella vynuoges Sicilijoje kojomis trypė nuo 5-erių

Pačiame Sicilijos sostinės centre – B.Tortorici Montaperto turi savo pilį, gatvę, net vieni iš miesto laiptų čia pavadinti šeimos pavarde.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto

Derindami susitikimą su juo, buvome sutarę pasimatyti prabangiuose, kelias kartas užauginusiuose namuose, tačiau vėliau planus teko pakoreguoti. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – B.Tortorici Montaperto 15min atvėrė įspūdingos koplyčios duris, koplyčios, į kurią turistams leidžiama pažvelgti akies krašteliu, tačiau griežtai draudžiama fotografuoti.

Dar XVI amžiuje iškilusi Šv. Lauryno koplyčia – pakeri garsaus italų skulptoriaus Giacomo Serpotta rokoko stiliaus puošyba, akį traukia marmurinės oratorijos grindys dramblio kaulo ir perlamutro inkrustacijos, skulptūros, kuriose vaizduojami nuogi angelai, besibučiuojantys, atsiduodantys linksmybių sūkuriui.

Monikos Svėrytės nuotr./Oratorio di San Lorenzo
Monikos Svėrytės nuotr./Oratorio di San Lorenzo

Koplyčios altorius čia papuoštas renesanso genijaus Michelangelo Merisi da Caravaggio paveikslo „Kalėdos su Šv.Pranciškumi ir Šv.Laurynu“ reprodukcija.

„Dievinu šią vietą. Neretai užsuku čia tiesiog pabūti, pamedituoti. Viskas čia taip įspūdinga, ši vieta tiesiog tobula“, – pokalbį pradėjo B.Tortorici Montaperto.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto

Pasak jo, koplyčia skiriasi nuo bažnyčios. Ji buvo sukurta kaip erdvė, tinkanti įvairiems susitikimams, diskusijų forumams, čia dar seniau rinkdavosi politikai, diplomatai. Šiandien ši koplyčia yra vienas iš jo remiamų ir prižiūrimų Palermo objektų, kuris veikia kaip muziejus.

Meną vertinantis princas M.Merisi da Caravaggio kūrybai šiose erdvėse skiria ypatingą dėmesį – jau septynerius metus kasmet greta esančiose patalpose Kalėdų proga jis pakviečia kokį nors salos menininką sukurti erdvę puošiantį paveikslą dailininko garbei.

Tai – originalios jo kūrybos darbų interpretacijos, kurioms jauni menininkai naudoja pačias įvairiausias formas, medžiagas – kiekvienų metų gruodžio 24-ąją čia pristatomas naujas darbas.

Koplyčios pastate princas turi ir savo vadinamąjį biurą, kuriame vieną aukštą skyrė šiuolaikinio meno kūrėjams. Čia galima išvysti pačių netikėčiausių darbų, kurių ne vienas taip pat vienaip ar kitaip siejasi su M.Merisi da Caravaggio kūryba: didelio formato poparto stiliaus paveiksluose per dantį traukiama juodoji sicilietiško gyvenimo pusė, neretai pabrėžiamas mafijos pasaulis, nuo kurio šiandieniniai salos gyventojai stengiasi atsiriboti – laikai pasikeitė.

Tačiau ne paslaptis, kad mafijozai niekuomet nejautė didelės pagarbos didžiajam menui, paveikslus degino, niokojo juos, ne vieną jų sugriaužė žiurkės. Galbūt todėl vienas iš princo galerijoje vaizduojamų darbų – kilimu virtęs M.Merisi da Caravaggio paveikslas.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto galerijoje
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto galerijoje

„Mafija originalius Caravaggio paveikslus naudojo kaip kilimus, todėl šiuolaikiniai kūrėjai nusprendė padaryti tikrą kilimą su šio paveikslo atvaizdu. Ironiška? Taip, tačiau tai yra šiuolaikinis menas. Žmones kartais riekia supurtyti, kad jie suprastų tikrovę, būtent tai daro jaunieji kūrėjai“, – 15min pasakojo princas.

Tačiau B.Tortorici Montaperto domisi ne tik daile, meno pasaulis šiandien – jo aistra, kuriai princas skiria itin didelį dėmesį. 2018-aisiais Palermas taps Italijos kultūros sostine, o viena iš princo užduočių – kad kultūrinis, meno gyvenimas saloje dar labiau atsigautų.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto galerijoje
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto galerijoje

„Mano kasdienybė – rūpintis miestu, esu lyg atskira institucija, kuri padeda kitoms institucijoms funkcionuoti. Nesu politikas ir manęs politinis gyvenimas per daug netraukia. Ir nors politikai dirba daug, jame yra nemažai ir tamsių dalykų, o man patinka užsiimti gerais darbais, patinka gražias idėjas paversti realybe. Kartais manęs klausia, kodėl neinu į politiką, tačiau nenoriu, tai manęs tiesiog netraukia“, – kalbėjo princas.

B.Tortorici Montaperto gimė Romoje, nors beveik visą savo gyvenimą praleido Palerme. Čia baigė filosofijos mokslus, kuriais itin žavisi iki šiol, visuomet mėgo sportą ir meną. Būdamas jaunas jis ir pats buvo aktyviai įsitraukęs į sportinę veiklą, mėgo plaukimą, krepšinį, futbolą, tenisą.

O dabar, kaip pats sako, kompensuoja tai, kam anksčiau neturėjo užtektinai laiko, kultūrinis miesto gyvenimas – jo prioritetas.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto

Kalbėdamas apie Palermą, princas neslepia – prieš 30 metų čia gyvenimas tekėjo visai kita vaga. „Gyvenimas čia buvo sudėtingas ir visa tai – dėl mafijos. Čia vyko pilietinis karas, jis baigėsi maždaug 1992 metais. Mafijozai buvo sutriuškinti ir prasidėjo visai kitas etapas – valdžia stengėsi atstatyti miestą, restauruoti pastatus, šviesti visuomenę.

Iki 1992-ųjų mes tarsi klūpėjome po vandeniu ir bandėme kvėpuoti. Ir tik vėliau atsistojome ir pradėjome gyventi normalų, civilizuotą gyvenimą. Dabar viskas čia tarsi atgimsta iš naujo“, – sakė jis.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto

Gyvenant tokiu sunkiu laikotarpiu, princui, nors ir privilegijuotam, teko visa tai patirti. „Nesvarbu, kad nuo mažens buvau privilegijuotas. Žinoma, gyvenau gražiame name, nuo daugelio dalykų buvau saugomas, tačiau nematyti to, kas darėsi Palerme, visos Sicilijos gatvėse, buvo neįmanoma“, – kalbėjo pašnekovas.

Niekada nenorėjau jaustis kažkuo pranašesnis, stengiausi būti kartu su visais vaikais tame pačiame lygmenyje

Kalbėdamas apie savo vaikystę B.Tortorici Montaperto sako, kad princo statusas jam suteikdavo ne tik privilegijų, bet ir daugiau atsakomybės, šį titulą reikia gerbti, o tai būnant paaugliu berniūkščiu ne visuomet paprasta.

„Niekada nenorėjau jaustis kažkuo pranašesnis, stengiausi būti kartu su visais vaikais tame pačiame lygmenyje.

Tačiau nebuvo ir taip, kad kratyčiausi to, jog esu princas. Man tai – natūralu, tai yra mano šeimos dalis, šeimos istorija, kuri egzistuoja jau kelis šimtus metų.

Ir nemanau, kad ką nors, būdamas princas, vaikystėje praradau. Na, gal tik namuose, kurie labiau priminė muziejų, negalėjau žaisti futbolo“, – juokavo princas.

Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto
Monikos Svėrytės nuotr./Bernardo Tortorici Montaperto

Šiandien B.Tortorici Montaperto šeima gyvena ne tik Sicilijoje: vaikai išsivažinėję, dukros studijuoja Londone ir Milane. Tiesa, jo sūnėnas kurį laiką praleido Lietuvoje – Vilniuje pagal „Erasmus“ programą studijavo inžineriją ir jam, pasak princo, ten labai patiko.

Galbūt todėl pats B.Tortorici Montaperto taip pat neatmeta galimybės greitu metu apsilankyti šalyje: „Apie Lietuvą girdėjau daug ir daug gerų atsiliepimų. Tikrai norėčiau joje apsilankyti ir būtinai tą padarysiu“, – užbaigė pokalbį princas.

Sicilijoje 15min lankėsi iniciatyvos „Ragauk Siciliją“ kvietimu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Palermo šefo Domenico Basile receptas: sicilietiški makaronai su baklažanais ir rikotos sūriu

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs