Lietuvos keliautojams padedantis išsamiausias lankytinų vietų žemėlapis www.pamatykLietuvoje.lt rekomenduoja 16 vietų Vilniuje, iš kurių atsiveria gražiausios miesto panoramos.
Apžvalgos aikštelė restorane „Paukščių takas“
„Paukščių takas“ – ypatingas restoranas, kartu jis yra ir vienintelė Lietuvoje tokiame aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Žiedinės formos restorano grindys apsisuka 360 laipsnių per 55 minutes. Besisukanti apžvalgos aikštelė įkurta 165 m aukštyje esančioje TV bokšto žiedinėje dalyje – 19-ame bokšto aukšte (55-ame aukšte, palyginti su daugiabučiais pastatais). Esant giedram orui Vilniaus miestas ir jo apylinkės pro restorano langus matomos net 50 km spinduliu. „Paukščių take“ gali apsilankyti pavieniai asmenys ir turistinės grupės.
Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelė
Ši aikštelė pritaikyta dideliam lankytojų srautui: sumontuotos medinės terasos, laiptai, įrengtos aikštelės su pavėsinėmis. Atodangos infrastruktūra puikiai pritaikyta ir neįgaliesiems. Žmonėms su judėjimo negalia įrengti serpantino konfigūracijos pandusai link atodangos viršaus.
Trijų kryžių apžvalgos aikštelė
Lietuvos sostinę puošia ant aukšto kalno stovintys trys balti didingi kryžiai. Jie – ne tik Vilniaus miesto simbolis, bet ir tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai monumentas. Užlipus ant Trijų kryžių kalno – visas Vilnius lyg ant delno. Būtent todėl čia plūsta turistai, svarbiausias gyvenimo akimirkas užfiksuoti norintys jaunavedžiai, saulėlydžius palydėti mėgstantys romantikai.
Šv. Jonų varpinė
Nuo gegužės mėnesio lankytojams atveriama Šv. Jonų bažnyčios varpinė, kuri buvo statyta 1600–1610 m., pasižymi renesanso bei vėlyvojo baroko architektūra. Istorinėje varpinėje veikia modernus liftas ir lankytojai, nevargindami kojų, gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio. Lankytojus domina ir Fuko švytuoklė, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą.
Bastėjos kalno apžvalgos aikštelė
XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja. Bastėja – tai įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio.
Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. 1987 m. bastėjoje įrengtas muziejus. Nuo bastėjos kalno atsiveria graži senamiesčio panorama.
Laimio kalnas
Ribiškių grožis geriausiai atsiskleidžia nuo dirbtinai paaukštinto kalno, esančio greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos.
Čia matomas itin raiškus reljefas, žalios kalvos ir kloniai, nuostabi Vilniaus miesto panorama: senamiestis, Trijų kryžių kalnas, nauji gyvenamieji rajonai, televizijos bokštas. Išties įspūdingas reginys – natūralaus ir užstatyto kraštovaizdžio sandūra.
Plikakalnio atodangos apžvalgos aikštelė
Plikakalnio atodanga yra bene labiausiai keliautojus viliojantis objektas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Skardžio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, kur galima pasigrožėti nuo atodangos atsiveriančia puikia miesto panorama.
Gerai matyti 162 ha užimantis Vingio parkas, jo žalumoje išryškėja baltas estrados puslankis. Netoliese matosi stadiono ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo kontūrai. Kairėje matyti dvi upės srovę skiriančios salos, ties jomis šiame slėnio šlaite – Karoliniškių griova, dešinėje – parodų centras „Litexpo“. Pavasarį skardžio šlaitus dengia mėlynas žibučių kilimas.
Regykla prie Balsio ežero
Verkių regioninis parkas negali pasigirti dideliais aukščių skirtumais, kaip Pavilnių, todėl ir kalvų bei reginių gausa. Bet Verkiai garsėja daugybe vandens telkinių ir jų grožiu, kuriais galima pasigrožėti nuo ant Balsio ežero rytinio kranto įrengtos Balsių regyklos. Nuo jos atsiveria vaizdas į Žaliuosius ežerus ir mėlynus jų vandenis bei aplinkui plytinčius miškų masyvus.
Rokantiškių piliavietės apžvalgos aikštelė
Anot pasakojimų, viena seniausių Lietuvoje pilių kadaise stovėjo Rokantiškėse. Pilis iškilo ant aukšto 40 m kalno XI–XII a. Nuo piliavietės atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilnios slėnį.
Vienoje pusėje prieš akis – XIX a. įkurto Kučkuriškių popieriaus fabriko (technikos paminklo) statiniai, senoji užtvanka ir tvenkiniai. Toliau – Naujosios Vilnios gyvenvietė, pradėjusi augti XIX a., nutiesus geležinkelio liniją Vilnius–Peterburgas. Kitoje pusėje – aukšti Vilnios krantai ir eglynais apaugęs raguvų kalvynas.
Subačiaus apžvalgos aikštelė
Vilniaus arkikatedros varpinės bokštas
Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai. Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas.
Komiksų mėgėjai gali susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padeda lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais.
Apžvalgos aikštelė Verkių dvarvietėje
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje – vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku – ir užima 82 ha ploto teritoriją. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus.
Taurakalnis
Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. XVII a. atsiranda ir pavadinimas Pamėnkalnis.
Tauro kalno pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anot legendos, būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą. Po šios medžioklės valdovas susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė sostinę. Tačiau istorikai teigia, kad šioje vietoje taurai nesiveisė ir kalno pavadinimą kildina iš buvusio šių žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, į lietuvių kalbą verčiamos kaip „tauras“.
Apžvalgos vieta M. K. Čiurlionio g.
Šalia VU Medicinos fakulteto, Geomokslų ir Biomokslų institutų bendrabučių, automobilių stovėjimo aikštelės gale, atsiveria puiki panorama į Žvėryną ir kitus Vilniaus rajonus.
Neoficiali lėktuvų stebėjimo vieta prie VNO
„Plainspotterių“ pamėgta vieta stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus visai šalia Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako.
