Pamatyk Lietuvoje: Vilnius-Molėtai. Ką apžiūrėti pakeliui?

Ne tik apsilankymas ežerų krašte Molėtuose gali būti įdomus, bet ir kelionę į juos galima susiplanuoti labai įdomią ir turiningą, kupiną naujų atradimų. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras siūlo į Molėtus atvykti sustojant pakeliui iš Vilniaus esančiame Liubavo dvare, Europos geografiniame centre, Dubingiuose, Giedraičiuose, užsukti į Žalvario parką ir galiausiai atvykti į Molėtus.
Molėtai iš paukščio skrydžio
Molėtai iš paukščio skrydžio / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • 18 objektų
  • 1 diena
  • 160 km
  • KAINA. Mokami objektai maršrute: Dubingių žirgynas, Žalvario parkas (reikalinga išankstinė registracija), Virtuali edukacinė erdvė „Molėtai kitaip“ (reikalinga išankstinė registracija).
  • Maršrutas driekiasi asfalto dangos keliais, tik yra kelios nedidelės atkarpos (iki Dubingių žirgyno, iki Jurkiškių pažintinio tako ir iki Žalvario parko), kur reikės pavažiuoti žvyrkeliu.
Vilnius-Molėtai. Ką pamatyti pakeliui?
Vilnius-Molėtai. Ką pamatyti pakeliui?

Žemėlapį galite rasti čia.

Vykstant Molėtų kryptimi iš Vilniaus, pirmas rekomenduojamas maršruto sustojimas Liubavo dvaras. Jį pasieksite truputį išsukę iš Molėtų plento.

1. Liubavo dvaras. Skaityti plačiau

2. Liubavo dvaro malūnas-muziejus. Skaityti plačiau

Luko Balandžio nuotr./Liubavo dvaro malūnas
Luko Balandžio nuotr./Liubavo dvaro malūnas

Muziejus įkurtas Liubavo dvaro sodyboje 2011 metais skulptoriaus ir šio dvaro tyrinėtojo Gintaro Karoso iniciatyva. Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus. Tai – krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, kurio tikslas – Liubavo dvaro tyrinėjimas ir kokybiškas sodybos statinių restauravimas juos pritaikant kultūros ir viešosioms reikmėms, įrengiant muziejines ekspozicijas.

Liubavo dvare yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame visiškai (100 proc.) restauruota technologinė įranga, ištirti ir demonstruojami visi čia vykę keliolika technologinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo ir elektros gamybos. Prikelta gyvenimui čia veikia net šimtametė hidroturbina! Taigi atvykęs lankytojas pasijunta laiku grįžęs į vandens malūno statybos laikotarpį.

Pakeliui į Molėtus galite aplankyti ir Europos centrą. 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Čia pat rasite ir lankymui pritaikytą Bernotų piliakalnį.

3. Europos geografinis centras. Skaityti plačiau

Wikipedia.org nuotr./Europos geografinis centras
Wikipedia.org nuotr./Europos geografinis centras

4. Bernotų piliakalnis. Skaityti plačiau

Kitas sustojimas – Dubingiai. Tai miestelis Molėtų rajono pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, įsikūręs prie ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero. Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos ir istorijos paminklas), miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija.

1334 m. kryžiuočių kronikose minima Dubingių žemė (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. XV a. – XVI a. pr. Dubingiai buvo administracinis ir ūkinis centras, priklausantis Didžiajam kunigaikščiui. Asvejos ežero saloje (dab. pusiasalis) būta medinės pilies, 1412–1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį.

Dubingių pilis, priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą.

XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje, Dubingių kunigaikštystės centras.

XVI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonušas Radvila I.

XVII a. Dubingiuose veikė drobės audyklos, viena pirmųjų Lietuvoje popieriaus dirbtuvių.

Pasak Lietuvos metraščio, Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė karalių su Barbora Radvilaite. Po dviejų mėnesių Žygimantas Augustas išvyko į Lenkijos Piotrkovo seimą, tikėdamasis vestuvėms gauti savo tėvo ir Lenkijos ponų pritarimą. Tuo tarpu Barborą Radvilaitę Žygimantas Augustas išsiuntė į Radvilų dvarą Dubingiuose, pavedęs ją Merkinės seniūno Stanislovo Davainio, kuris šiek tiek nusimanė medicinoje, globai. Sunki kelionė į Dubingius, išsiskyrimas su vyru ir neaiški ateitis prastai paveikė Barborą Radvilaitę, kuri atvykusi į Dubingius, prieš laiką pagimdė.

Pažintį su Dubingiais galite pradėti Dubingių žirgyne, kur dar prieš kitus atradimus savo kelionėje galėsite pailsėti, užkąsti ar papramogauti. Jei vis tik iki Dubingių atvykę dar nesijausite pavargę, pirmiau galite aplankyti Dubingius ir jų apylinkes ir jau tada, praalkę, atvykti į Dubingių žirgyną.

Dubingiuose rekomenduojame aplankyti:

5. Dubingių žirgynas. Skaityti plačiau

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dubingių žirgyno teritorija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dubingių žirgyno teritorija

6. Dubingių piliavietė. Skaityti plačiau

7. Radvilų rūmų fragmentų ekspozicija. Skaityti plačiau

8. Evangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų palaidojimo vietos. Skaityti plačiau

9. Dubingių tiltas. Skaityti plačiau

Jurgitos Narbutaitės nuotr./Poilsiautojai prie Asvejos ežero
Jurgitos Narbutaitės nuotr./Poilsiautojai prie Asvejos ežero

Visus minėtus objektus aplankysite vaikščiodami čia įrengtu Dubingių piliavietės pažintiniu taku.

10. Dubingių piliavietės pažintinis takas. Skaityti plačiau

Pačiame miestelyje, gatvių sankryžoje jau antras šimtmetis stovi buvusi Dubingių smuklė. Ji pastatyta 1842 metais grafo Boleslovo Tiškevičiaus. Jos savininkai ne kartą keitėsi. 1968 metais smuklė buvo rekonstruota ir įrengta poilsinė. Ji yra didžiausia rytų Lietuvoje. Saugoma kaip būdingas XIX a. I pusės smuklių tipas, laikoma architektūros paminklu. 2008 m. po smuklės rekonstrukcijos, joje įsikūrė Asvejos regioninio parko Lankytojų centras ir direkcija. Lankytojų centre galima susipažinti su 2013 m. įrengta parko gamtines ir kultūrines vertybes pristatančia „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas“ ekspozicija, čia rengiamomis parodomis, taip pat gauti dominančią informaciją apie lankytinus objektus, stovyklavietes bei užsisakyti ekskursijas, žygius.

11. Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Skaityti plačiau

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Asvejos lankytojų centras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Asvejos lankytojų centras

Visai greta stovi naujai pastatyta Dubingių miestelio Šv. Jurgio bažnyčia. Dubingių bažnyčia praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje net du kartus sudegė iki pamatų. 1954 m. supleškėjo parapijai nuo XVII a. antros pusės tarnavusi medinė bažnyčia, o po ketverių metų ir senoji medinė kapinėse Liudvikos Karolinos Radvilaitės pastatyta koplytėlė, kurioje po pirmojo gaisro buvo įrengti maldos namai. Dabar verslininkų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų rūpesčiu pastatyta nauja Šv. Jurgio bažnyčia ir šiuo metu įrenginėjamas jos vidus. Naujosios bažnyčios statybų pradžia laikoma 2012 m., kuomet įvyko kertinio bažnyčios akmens pašventinimo ceremonija (statybą planuota baigti 2014 m.).

12. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia. Skaityti plačiau

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia

Kitas įdomus objektas, esantis vos 4 kilometrai, nuo Dubingių centro – Jurkiškio upelio pažintinis takas. Jurkiškio upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu – vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos objektų. Upelio ilgis tik 1,2 km, tačiau per šį trumpą atstumą jis „nukrenta“ apie 12 metrų. Savo sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upokšnį, o šlaitų aukštis siekia 18 metrų. Jo dugnas nusėtas rieduliais. Vagoje guli valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Jurkiškio akmuo, turintis dar ir „Puntuko vaiko“ vardą, kurio apimtis siekia 5 metrus. Kad lankytojams atsivertų visas kanjoninio slėnio grožis, prie Jurkiškio upelio įrengtas 1,5 km pažintinis takas su informaciniais stendais ir rodyklėmis.

13. Jurkiškio upelio pažintinis takas. Skaityti plačiau

Kitas maršruto sustojimas – Giedraičiai. Nuo Dubingių iki jų reikės važiuoti apie 17 kilometrų. Rašytiniuose šaltiniuose Giedraičiai (vokiškai Gedereiten) pirmą kartą paminėti 1338 m. kryžiuočių kronikose. Giedraičius 1373 m. ir 1375 m. nusiaubė kalavijuočiai. Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų.

1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.

Giedraičių rekomenduojamų lankytinų vietų sąraše paminklas „Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“. Čia taip pat rasite išskirtinę bažnyčią, kurios sienoje įmūryta vyskupo širdis. Pradedamas kurti Širvintų-Giedraičių karinis-istorinis parkas, kuriame bus galima sužinoti apie 1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas Giedraičių apylinkėse. Miestelyje tyvuliuoja Kiemento ežeras, prie kurio galite sustoti išsimaudyti (taip pat galima iš anksto užsisakyti „BePelekų“ irklentes +37064575618).

14. Paminklas „Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“. Skaityti plačiau

15. Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia ir varpinė. Skaityti plačiau

Keliaujant iš Giedraičių Žalvario parko link galite sustoti pakeliui esančiame Molėtų aerodrome. Čia jums pageidaujant galėsite paskraidyti įvairiais orlaiviais (išsamesnė informacija tel.: 8612-40921 , 8698-72294).

16. Molėtų areodromas

17. Žalvario parkas. Skaityti plačiau

Žalvario parko įkūrėjas Algirdas Nomeika daugiau nei 30 metų brandino unikalaus parko idėją. Idėja tapo kūriniu – „Žalvario parku“, su sava, kaip ir jo įkūrėjas, filosofija, tradicijomis, o svarbiausia – stebuklinga, užburiančia, įtraukiančia į kitokį pasaulį aura. „Žalvario parkas“ – tai 40 ha teritorija, nutolusi nuo kaimynų. Parke yra įrengta kaimo sodyba, originali konferencijų salė, šalia tvenkinio tikra kaimiška dūminė pirtelė ir per 50 netradicinių meninių eksponatų – „Mūsų NASA“, „Robinzono namelis“, „Diogeno bačka“ ir daugybė kitų. Čia net ir pats paprasčiausias lauko akmuo, jeigu labai nori, gali pakilti… Natūralios gamtos prieglobsty, su pakylėta gyvenimo filosofija, netikėtais ir žaismingais atrakcionais, ne tik valanda, bet ir diena gali pralėkti lyg mirksnis…

18. Kempingas „Obuolių sala“. Skaityti plačiau

Už 5 km nuo parko yra įsikūręs kempingas „Obuolių sala“, čia veikia kavinė, galima papramogauti prie ežero, pažaisti lauko tenisą.

Nuo Žalvario parko visiškai nebetoli ir Molėtai. Važiuojant link Molėtų pakeliui yra vienas iš skaidriausių ežerų – Luokesai. Yra prieiga ir galimybė sustoti, pasigrožėti ir nusiplauti dienos sunkumus.

Šiek tiek informacijos, kad viešnagė Molėtuose būtų patogesnė:

Automobilio statymas: Molėtuose visur yra nemokamos stovėjimo aikštelės, taigi sustoti galima ten, kur jums patogiausia ir to neriboja kelio ženklai, tiesiog miesto centre darbo dienos metu gali būti sunkiau rasti kur statyti automobilį. Prie Molėtų paplūdimio (dar kitaip vadinama „Trample“) bei prie Ūkinių prekių parduotuvės (vadinama „Kosmosu“) yra nemokamas viešasis internetas („Wi-Fi“).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pasivaikščiojimai po Molėtus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pasivaikščiojimai po Molėtus

Pavalgyti: jeigu norite pajusti Molėtų ritmą ir neskubate, galite užsukti į mieste esančias kavines – „Senoji užeiga“, „Gerugnė“, „Lelija“, „Zodiakas plius“, „Vila Kelmynė“, taip pat picerijos: „Donatelo“ bei „Gintaro baras – picerija“. Be to, galima paskanauti ir „importinio“ maisto, netoli prekybos centro „Maxima“ yra įsikūręs greito maisto restoranas „Hesburger“, taip pat už Molėtų miesto autobusų stoties yra įsikūrusi burgerinė „American Inn“. Kaip ir visur čia galima rasti kebabinių „Mūko kebabai“, kurios yra dvi: viena įsikūrusi netoli prekybos centro „Maxima“, kita – kitoje pusėje Jaunimo aikštės bei policijos komisariato. Taip pat, dar viena kebabinė yra prie Šv. Jono Nepomuko paminklo ir „Stihl“ reikmenų parduotuvės. Na, o kas mėgsta skanumynus bei desertus, galima užsukti į konditerijos namus „Vanilinis dangus“ bei į kepyklėlę–kavinę „Slibino slėptuvė“.

Ką veikti: Dažniausiai manoma, kad Molėtai mažas miestelis ir jame nėra ką veikti, tačiau, Molėtai turi tai, ko neturi kiti miestai ar miesteliai. Molėtuose yra įsikūręs „FLIP point“ vandenlenčių parkas, taip pat virtuali edukacinė erdvė „Molėtai kitaip“, pabėgimo kambarys „Escape Garage“. Vasarą puiki atmosfera Molėtų paplūdimyje. Molėtuose yra teniso kortai, krepšinio aikštelė prie paplūdimio, naujai pastatytas stadionas bei dvi mini futbolo aikštelės. Na, jei aplankant rajono objektus, važinėjant prastesniais keliais apdulkėtų automobilis – ne bėda, šalia „Hesburger“ ir „Maxima“ yra įsikūrusi plovykla „Švaros broliai“ taip pat plovykla yra ir degalinėje „Viada“, kuri yra prie prekybos centro „Norfa“. O per šventes bei gero savaitgalio pradžiai Molėtuose veikia naktinis klubas „Stereo“, į kurį atvyksta koncertuoti žinomi šalies atlikėjai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis