Panamos kanalas – tai daugiau nei istorija. Tai – Panamos epopėja, žmogaus jėgos, proto, fizinių galių liudijimas. Idėja iškasti du vandenynus jungiantį kanalą kilo dar XVI amžiuje, kuomet ispanų konkistadorai pastebėjo, kad Panamos sąsmaukos plotis siekia vos 80 kilometrų. Jie jau tada sumojo, kad kanalas padėtų išvengti ilgų ir pavojingų laivų kelionių aplink Pietų Ameriką.
Kanalo projektą parengė žymusis Prancūzijos inžinierius Ferdinandas de Lessepsas, pirmu smuiku grojęs dar kasant Sueco kanalą. Kasybos darbų 1881 m. ėmėsi Prancūzijos finansuojamos kompanijos. Deja, neįvertinus geologinių bei gamtinių sąlygų, dirbant primityviais būdais, nuolat trūkstant lėšų, kanalo statybos trestas bankrutavo, išleidęs 282 mln. JAV dolerių. 1889 m darbai buvo nutraukti.
O svarbiausia ir liūdniausia šio projekto dalis – dėl moskitų, kurie pernešė geltonąją karštinę ir maliariją, darbininkus užpuolė tais laikais neišgydomos ligos, nusinešusios daugybę jaunų vyrų gyvybių (per 8 metus mirė 5600 žmonių). Sostinės senamiestyje Panamos kanalo aukoms atminti yra pastatytas aukštai iškilęs monumentas.
Kanalo kasyba JAV rankose
Galiausiai po finansinės krizės ir politinių skandalų bendrovės akcijos buvo parduotos JAV.
