Ketvirtadienį Neringos savivaldybėje surengtas forumas „Neringa 2022“, moderuotas dažnai Kuršių nerijoje viešinčio žurnalisto Andriaus Tapino.
Forume dalyvavo bendruomenės nariai, savivaldybės meras Darius Jasaitis, vicemeras Narūnas Lendraitis, Seimo narys Andrius Bagdonas, verslininkas Andrius Emdė, kurio organizuotas renginys ir sulaukė kritikos.
Forumo dalyviai pastebėjo, kad pastaraisiais metais Kuršių nerija pasikeitė neatpažįstamai.
Pandemijai apribojus keliones, netekta turistų iš Vokietijos, Skandinavijos.
Juos pakeitė lietuviai.
Praėję ir šie metai parodė, kad į Turkiją, Ispaniją ar kitus kurortus išvykti negalėję poilsiautojai rinkosi kurortą čia pat – Kuršių nerijoje.
Neringos verslininkai atvykėlių srautu nesiskundė, tačiau pasibaigus antrajam pandeminiam sezonui turi konstatuoti – stipriai pasikeitė poilsiautojų veidas.
Jei anksčiau Neringa buvo vaizduojama kaip tykus kurortas, kuriame galima mėgautis paukščių giesmėmis ir medžių lapų šnarėjimu, dabar vis „kala bumčikai“, o, kaip teigė vienas forume dalyvavęs vietos gyventojas, automobilius „parkuoja ant kopagūbrių“.
Keltas klausimas, ar Nida dar kada galės susigrąžinti buvusį veidą.
Festivaliui – kritikos strėlės
Daug kritikos susilaukė vietos verslininkas A.Emdė, kurio valioje ir festivalis „Ant bangos“, ir kavinė „Kupolas“ pajūryje.
Liepą šiame festivalyje, kurį pats organizatorius įvardija kaip geriausią elektroninės muzikos festivalį Baltijos šalyse, apsilankė apie 5 tūkst. dalyvių.
Tai, kad vyksta festivalis, juto ir kiti pusiasalio lankytojai, kurie skundėsi triukšmu, šiukšlėmis ir esą apsvaigusiais dalyviais.
Tačiau policija buvo gavusi tik pora pranešimų dėl šio renginio.
N.Lendraitis priminė, kad kritikos prieš tris dešimtmečius sulaukdavo ir Arūno Valinsko organizuojamas festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“.
Atsivertus to meto spaudą, taip pat galima rasti piktų komentarų, kad šventė per garsi, dalyviai šiukšlina ir vaikšto apsvaigę.
„Taigi – panašios diskusijos vyko visais laikais. Ir keliamas klausimas: ar reikia Neringai tokių festivalių? Pats pritarčiau minčiai, kad Neringa turi būti prieinama įvairių amžiaus grupių žmonėms. Pagrindinė dedamoji, kodėl žmonės čia važiuoja, – gamta. Tačiau žmonės turi ir kitą lūkestį – turiningo laisvalaikio“, – kalbėjo N.Lendraitis.
Kartu jis pažymėjo, kad tiek „Ant bangos“, tiek „Benai, plaukiam į Nidą“ festivaliai yra bendros kultūros dalis.
Bažnyčioje diskotekos nevyksta
Tačiau vietos gyventojai atkerta, kad Kuršių nerijos išskirtinumas ir yra gamta, ne festivaliai.
Esą juos galima rengti mažiau jautriose erdvėse, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jos rajone.
„Juk bažnyčioje diskotekų nedarome. Dabar mes ant tos Nidos grožio kaip ant panos užsilipę sakome, kokie mes faini“, – vaizdžiai replikavo gyventojai.
Vaizdžiai kalbėjo ir Neringos meras D.Jasaitis, kuris vis akcentavo, kad šį kurortą renkasi kartų kartos.
Poros, kurios kadaise susipažino per atostogas Nidoje, grįžta jau po kelerių metų su vežimėliais.
Kartu jis dėkojo ir festivaliui „Ant bangos“, kuriame taip pat esą gimė šeimos.
Ar Nida eina trinkelizacijos keliu?
Seimo narys A.Bagdonas pažymėjo, kad Neringą sudaro kelios gyvenvietės, todėl renginius galima paskirstyti zonomis, kur kokie renginiai galėtų vykti.
Esą gyvenamąsias zonas galima suskirstyti ir pagal leidžiamą triukšmo lygį.
Siūlo atlikti apklausas
Diskusiją moderavęs A.Tapinas klausė, ar kada buvo atliktos išsamios sociologinės apklausos, rodančios, kokių lūkesčių turi poilsiautojai Neringoje.
Aiškėja, kad tokios apklausos vis atliekamos. Didžioji dalis atostogautojų pageidauja grįžti ir kitais metais.
Tuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser akcentavo, kad siekiama tapti ne kiekybiniu, o kokybiniu kurortu.
Ji priminė, kad dar 2018-aisiais parko direkcijos apklausti žmonės teigė esą patenkinti išvyka į pusiasalį. Tokių žmonių buvo 88 proc.
Tačiau ar po šios vasaros apklausa teiktų tokius pačius duomenis – abejojama.
„Pasikeitė publika“, – pažymėjo ji.
Ji teigė pati nusivylusi tuo, kas vyko „Kupole“, festivaliu „Ant bangos“.
A.Feser garsiai suabejojo, ar kitąmet pritars šios įstaigos veiklai.
Tuo metu „Kupolo“ vadovas A.Emdė teigė sumokantis nemažus mokesčius ir prisidedantis prie kurorto gražinimo.
Savivaldybei per metus jo įstaiga sumokėjo apie 36 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų jo publika sumokėjo pirkdami bilietus iš parko direkcijos.
