Šis tekstas – iš elektroninio žurnalo „Gatvės gyvos“, kuriame ekskursijų netradiciniais maršrutais autoriai užrašo įdomiausias istorijas, kurias patys patyrė, kurios juos sudomino ir įkvėpė. Visą jį galite skaityti čia.
Tarp pirmųjų programėlės garsinių pasivaikščiojimų – Panevėžys. Kelionę po savo vaikystės miestą parengė gidė Ieva Bartaševičiūtė, nepamiršdama pieno kokteilių ir mėgstamiausios bibliotekos.
– Ieva, esi kilusi iš Panevėžio. Koks jis Tavo prisiminimuose?
– Tiesą sakant, užaugau mažame kaimelyje 8 km už Panevėžio. Tad, kai buvau mažesnė, išvyka į miestą visada būdavo ypatinga proga. Labai gerai prisimenu, kaip su mama stovėjau prie Lėlių teatro bilietų kasos. Mat šalia jos stovėjo stiklinis kupolas, kuriame sukosi magiškos scenos su raganos nameliu ir gražia princese. Tokio stebuklo tuomet dar nebuvau mačiusi. Nors, tiesą pasakius, net ir praėjus daugeliui metų ir pakeliavus po Europą kito tokio stebuklo vis dar nemačiau...
Paaugusi į Panevėžį keliaudavau jau penkias dienas per savaitę, nes pradėjau lankyti vidurinę mokyklą. Masiulio knygynas, Šaltinėlio biblioteka (pačios kiečiausios bibliotekininkės dirba ten!), Laisvės aikštė, Pieno baras ir Bandelių rojus – visos vietelės sulaukdavo mano dėmesio, kol galiausiai nukulniuodavau nuo mokyklos iki stotyje manęs laukiančio autobuso.
– Kokį įdomiausią faktą sužinojai rengdama Panevėžio maršrutą?
– Dėliodama šio audiogido maršrutą pakviečiau visus pasivaikščioti tomis Panevėžio gatvėmis, kurias geriausiai žinojau ir kuriomis daugiausia vaikščiojau. Visgi pradėjusi rinkti informaciją supratau, kad visiškai nepažįstu Aukštaitijos sostinės! Turbūt tai yra daugelio mūsų problema, juk esame šventai įsitikinę, kad viską ir taip žinome apie savo gatvę, rajoną ar miestą. Galiu drąsiai teigti, kad rengdama šį maršrutą įsimylėjau Panevėžį.
Dėl įdomiausio fakto – mane išties nustebino daugiakultūrė Panevėžio praeitis. Juk augau įsitikinusi, kad Panevėžys yra ir buvo lietuviškiausias šalies miestas! O Panevėžio Ješivos istorija mane paliko be žado. Tikrai nemaniau, kad Panevėžio vardas yra taip plačiai žinomas ir siejamas su prestižine žydų mokslo institucija.
– Audiogido maršrute klausytojams ne tik pristatai miesto istoriją, vietinius nutikimus ir pasakojimus, tačiau kvieti ir paragauti įdomių vietinių skanėstų. Ko Panevėžyje reikėtų nepraleisti gastronomines patirtis mėgstantiems turistams?
Žinoma, kad Čičinsko kepsnio. Manau, kad šis patiekalas puikiai atspindi panevėžiečio būdą – tik pradėjęs bendrauti turi pralaužti gana kietą plutą.
– Panevėžys nėra laikomas „turistiniu“ miestu. Visgi kodėl vertėtų čia atvykti? Kuo šis miestas unikalus?
– Manau, jog Panevėžio išskirtinumą ir daugialypiškumą išduoda faktas, kad šiame mieste vienas šalia kito gyvuoja ne vienas ir ne du, o net keturi teatrai! Jų rengiami festivaliai kasmet sutraukia šimtus scenos meno gerbėjų.
Tačiau, tikiu, greitu metu Panevėžys labiausiai išgarsės savo industriniu paveldu. Išties labai nekantrauju parengti antrąjį audiogido maršrutą, kuriame bus papasakota apie Panevėžio pramonės istoriją.
Nemokamą „Gatvės gyvos“ programėlę galite atsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvėse.
Šis tekstas – iš elektroninio žurnalo „Gatvės gyvos“, kuriame ekskursijų netradiciniais maršrutais autoriai užrašo įdomiausias istorijas, kurias patys patyrė, kurios juos sudomino ir įkvėpė. Visą jį galite skaityti čia.
