Palangos paplūdimiai čia mėgstantiems atostogauti žmonėms gerai pažįstami. Vieni renkasi poilsį vos nusileidę nuo tilto, kiti mėgsta traukti į pietus link Birutės parko ar šiaurę prie gelbėjimo stoties ir dar toliau. Tačiau jeigu turite noro ir galimybių, galite nuvykti ir kiek atokiau. Šįkart dairomės į paplūdimius piečiau Lietuvos vasaros sostinės Palangos. O ten puikių paplūdimių ne vienas.
Nemirsetos tuščios platybės
Pirmasis – dar Palangos miesto ribose esantis Nemirsetos paplūdimys. Automobiliu šią vietą pasieksite per kelioliką minučių iš Palangos centro. Važiuodami į Klaipėdą iš karto už Palangos ribą ženklinančio kelio ženklo išsukite iš kelio į dešinę ir už kelių šimtų metrų būsite automobilių stovėjimo aikštelėje, o iš ten šalia ir jūra.
Tiesa, šie keli šimtai metrų gali prailgti važiuojant iki automobilių aikštelės, nes kelias prastas – duobėtas, neasfaltuotas. Automobilį pastatyti vėsiu ir apniukusiu oru nekilo jokių problemų, tačiau karštą dieną gali tekti jį palikti šalikelėje, nes aikštelė nedidelė. Tiesa, šalia driekiasi dviračių ir pėsčiųjų takas, tad ir pėsčiomis ar dviem ratams šią vietą pasiekti iš Palangos lengva.
Nuo aikštelės iki jūros – 300 metrų. Paplūdimys draugiškas ateinantiems su gyvūnais, apie tai skelbia stovintis ženklas su šuns atvaizdu. Pačiame paplūdimyje dirba gelbėtojai. Tiesa, tą dieną, kai ten lankėmės, jų nesutikome. O ir žmonių nebuvo, vėsiu oru Nemirsetoje prie jūros niekas, pasirodo, nesilanko. Ar pagal tai galima spręsti, kad ir šiltomis dienomis čia nebūna sausakimša? Greičiausia taip.
Tiesa, infrastruktūra šioje vietoje šlubuoja. Mediniai takai, kur jie yra, užpustyti smėliu, laiptai, kuriais tenka nusileisti iki paplūdimio, aplūžę, todėl atsargumo besigrožint gamtos stichija negalima pamiršti.
Nemirseta gali pasiūlyti ir kitokių gamtos lobių. Prie tako į paplūdimį stovinčiame informaciniame stende rašoma, kad ši vieta – Pajūrio regioninio parko dalis, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinis.
„Draustinyje – didelė kraštovaizdžių įvairovė, čia, palyginus mažoje teritorijoje išliko natūralios pajūrio kopos, miškeliai, smėlynų pievos, senosios Litorinos jūros šlaitas. Čia saugomos Europos mastu nykstančios buveinės įtrauktos į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“: užuomazginės, baltosios, pilkosios kopos, mišku apaugusios kopos, šienaujamos mezofitų pievos. Šiame draustinyje prieglobstį randa daug retų augalų ir vabzdžių rūšių, o aukštosiose pušyse neretai peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti sketsakaliai, pelėsakaliai“, – skaitome informaciją lentoje.
Šiame draustinyje išlikusi ir XIX a. pabaigoje statyta laivų gelbėjimo stotis. Įrengtas botaninis-pažintinis takas. Poilsiautojai įspėjami irgi prisidėti išsaugant gausias Nemirsetos vertybes.
Karklės paplūdimys šalia kapinių
Jau įvažiavę į Klaipėdos rajoną atsiduriame Karklėje. Kažkada nedidelis kaimelis dabar gerokai išsiplėtė, jame pridygo naujų namų, poilsiaviečių. Tačiau mūsų tikslas – ne jie, o Karklės paplūdimys. Beveik pravažiavę visą gyvenvietę sukame dešinėn ir kiek matome net kelias automobilių stovėjimo aikšteles. Neįgaliesiems yra galimybė privažiuoti iki pat kopų, tiesa, paskui su vežimėliu jie galėtų pasiekti tik apžvalgos aikštelę, iki jūros veda laiptai.
Karklės paplūdimyje net ir vėjuotą, apniukusią dieną žmonių sutiksi. Smėlis čia geltonas ir jo daug. Tad dangus grasina prapliupti lietumi, tačiau vieni poilsiautojai čia vaikštinėja krantu, kiti kojas mirko vandenyje, dar kiti rankioja įdomesnius akmenukus.
Dar vienas šios vietos akcentas – kapinės vos ne ant jūros kranto. Kaip rašoma informacinėje lentoje šalia jų, „šios dar veikiančios Karklės kaimo kapinės – arčiausiai jūros esančios Lietuvos kapinės“. Dabar čia galima rasti tik XX a. palaidojimus, tačiau vietiniai pasakoja, kad anksčiau šioje vietoje laidoti skenduoliai.
„Kadangi dauguma senųjų kapų – evangelikų liuteronų, kasmet gegužės mėnesį kapinėse švenčiama Kapinių diena, kuomet po atviru dangumi aukojamos mišios už mirusiuosius“, – galima perskaityti lentoje.
Olandų kepurė
Vos keli kilometrai nuo Karklės ir pasitinka sausakimša automobilių aikštelė, mašinų gausu ir kelkraščiuose. Visiškai nesvarbu, koks tą dieną oras, tačiau ši vieta vis tiek sutraukia minias. Tai Olandų kepurė (kiti ją vadina Olando kepure).
Šalia aikštelės, pakeliui prie jūros, galima nusipirkti kavos ar kitokio gėrimo. Į paplūdimį nusileisite gana stačiais laiptais, tačiau tikrai verta – tiek iš viršaus į jūrą, tiek iš apačios į skardžius atsiveria nepakartojami vaizdai.
Akmenuotas krantas gal nėra pats maloniausias gulėti ir degintis, o brįsti į jūrą šioje vietoje reikėtų atsargiai, nes ir duobių prie kranto gali pasitaikyti, ir gelbėtojų šalia nėra.
Bet vieta siūlo kitokių pramogų. Be smagaus pasivaikščiojimo šeštadieniais čia galima stebėti ir tikrą nuotakų bei jaunikių paradą. Šią vietą jaunieji pamėgę fotosesijoms.
Girulių paplūdimys
Už Olandų kepurės kelios minutės kelio – ir įvažiuojame į Klaipėdą. Jos pakraštyje lankome du paplūdimius.
Pirmiausia – Giruliai. Dar neprivažiavus kelio ženklai informuoja, jog už stovėjimą teks susimokėti. Parkavimo aikštelė čia didelė, bet net ir lietingu oru automobilių joje yra. Žmonės traukia prie jūros ir su lietsargiais.
Pakeliui siūloma ledų ar kavos, per kopas veda asfaltuotas kelias. Pačiame paplūdimyje dirba gelbėtojai, įrengti suolai, persirengimo kabinos, apžvalgos aikštelė su suolais, nenorintiems klampoti smėliu, o mėgstantiems pasigrožėti jūra.
Paplūdimyje įrengtos net kelios kavinės, yra galimybė gauti gultą. Kokia peršasi išvada? Tai tipiškas miesto paplūdimys.
Neįgaliųjų paplūdimys
Klaipėdoje, tuoj už Girulių, Melnragėje, yra dar vienas ramesnis paplūdimys – Neįgaliųjų. Šis paplūdimys, kaip nesunku suprasti iš pavadinimo, pritaikytas neįgaliesiems.
Pirmą kartą jame apsilankius į akis krenta didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė, vėsią dieną visiškai tuščia. Iš čia iki paplūdimio netoli, bet norintys gali pamėginti laimę privažiuoti dar arčiau, stovėjimo vietų yra ir visiškai šalia kopų. Tik čia atvažiavus siūlome įsitikinti, kad neužėmėte neįgaliesiems skirtų vietų.
Šios automobilių aikštelės mokamos. Neapsigaukite esą blogu oru, kai visiškai nėra žmonių, niekas netikrina, ar vairuotojai sąžiningai moka rinkliavą. Net per lietų sutikome specialistą, tikrinusį, kaip laikomasi šių taisyklių, tad bauda nesumokėjus keliasdešimties centų (valandai palikti mašiną čia kainuoja 30 centų) – garantuota.
Nuo aikštelės jūros link veda platus, naujai asfaltuotas takas. Tualetai irgi ne tokie kaip visur – platesni ir su privažiavimu vežimėliu iki jų. Įrengtas ir nusileidimas prie jūros, tiesa, ne iki pat vandens net ir didelėms bangoms skalaujant krantą, platesnė nei kitur persirengimo kabina.
Gelbėtojai šiame paplūdimyje irgi dirba, o gelbėtoją-asistentą išsikviesti galima paspaudus specialiai įrengtą mygtuką prie pat tako. Tik augintinį teks namuose palikti – juos vestis į Neįgaliųjų paplūdimį draudžiama.
