Iki gegužės 15 dienos visi paplūdimių paruošimo vasaros sezonui darbai jau turėtų būti atlikti, tačiau gelbėtojai paplūdimiuose ims budėti tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius įsakymą, kuris oficialiai paskelbia sezono pradžią. Dažniausiai sezono pradžia paplūdimiuose prasideda birželio pradžioje.
BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad vasaros sezonui yra ruošiamasi iš anksto. Smiltynėje paplūdimiai jau beveik paruošti, o Melnragės-Girulių paplūdimio ruože dar vyksta smulkūs darbai.
„Smiltynėje beveik viskas paruošta, persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės jau pastatyti, dabar darbuotojai ruošia Melnragės-Girulių paplūdimio ruožą. Ten jau pastatytos persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, o šią savaitę yra tvarkomos visos jūros išplautos gabaritinės šiukšlės, rąstai, darbuotojai tvarko ir valo paplūdimius, kad jie ne tik gražiai atrodytų, bet ir ten būtų malonu poilsiautojams. Pradėjo dirbti tualetai, atnaujiname ir paplūdimio stendus, riboženklius“, – apie pasiruošimo darbo kalbėjo A.Siakki.
Kol vanduo dar šaltas ir poilsiautojai nesimaudo, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ iki sezono pradžios skuba apmokyti ne tik gelbėtojus, bet ir paruošti paplūdimius.
„Dirbame visu tempu, iki gegužės vidurio jau turime paruošti.
Dar reikia pastatyti fontanėlius ir dušus poilsiautojams, kurie šiais metais bus Melnragėje, II Melnragėje, neįgaliųjų paplūdimyje, Giruliuose ir Smiltynėje prie centrinės gelbėjimo stoties.
Gelbėtojų atranka jau baigėsi, netrukus įvyks jų apmokymai, tad prasidėjus vasaros sezonui paplūdimiuose dirbs daugiau nei 60 gelbėtojų“, – tikino A.Siakki.
Iš viso planuojama, jog šiais metais Klaipėdos paplūdimių ruožuose bus 12 postų: 5 Smiltynėje ir 7 Melnragės-Girulių paplūdimio ruože. Taip pat atsirado ir naujas gelbėjimo postas tarp I Melnragės ir II Melnragės.„Ten bus ir naujas medinis takelis, kad žmonėms būtų lengviau ateiti iki paplūdimio. Vieni takeliai bus atnaujinami, kiti bus įrengiami naujai, kad žmonės galėtų iš I Melnragės juo ateiti iki gelbėjimo posto. Iš tiesų daug darbo reikėjo įdėti, kol atkasėme smėliu užpustytus takelius. Tačiau ruošiamės, laukiame, kada pagaliau ateis vasara ir šilti orai“, – pasakojo A.Siakki.
Įspėja, jog pavasarinė saulė – pavojinga
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja Jolanta Česienė tikino, jog skubėti mėgautis saulės voniomis nereikėtų.
„Tiek pavasarinė, tiek vasarinė saulė yra mums ir naudinga, ir pavojinga. Tačiau pavasarinė saulė mums yra pavojingesnė todėl, kad oda iš po žiemos yra visiškai nepasiruošusi saulei, yra išblyškusi ir daug greičiau mes galime nudegti saulėje, ne įdegti, o nudegti. Čia ir slypi visi pavojai“, – sakė J.Česienė.
Sušilus orams daugelis klaipėdiečių patraukė į pajūrį, nors maudytis vandens temperatūra dar neleidžia, tačiau popietę praleisti kopose susigundo ne vienas, o degindamiesi pamiršta apsauginius kremus nuo saulės.
„Esame labai pasiilgę saulės, ilgai buvome uždaryti namuose, todėl norisi į lauką, į paplūdimį ir pametame galvas, pamirštame, kad reikia naudoti apsauginį kremą, ir mažus vaikus išrengiame, kad jie pliki būtų.
Oda nudega ir kiekvienas nudegimas niekur nedingsta, oda prisimena savo patirtį, sukauptus saulės spindulius, tad dėl saulės pažaidos pradeda atsirasti visokie pakitimai odoje, sausėjimas, suglebimas, senėjimas ir, žinoma, odos onkologinės ligos, melanominis ir nemelanominis odos vėžys“, – sakė J.Česienė.
Odos vėžys – vienintelė vėžio forma, kurios galima išvengti, jeigu saulės voniomis nebus piktnaudžiaujama. Pasak medikės, vengti saulės nereikia, tačiau saugotis – būtina.
„Vaikams saulė – ypač pavojinga. Vaikams iki dvejų metų saulė daugiau draudžiama nei leidžiama. Kiek saulės mes sukaupsime iki 18 metų, tokią pažaidą odoje vėliau ir turėsime. Kai žmonės iki 18 metų nemato saulės ar deginasi labai mažai ir tik vėlesniame amžiuje pradeda degintis, jų rizika susirgti odos vėžiu yra mažesnė, nei stiprūs įdegimai ir saulės surinkti spinduliai iki 18 metų“, – tikino gydytoja J.Česienė.
Kasmet odos vėžio diagnozę išgirsta apie 1 800 žmonių, Lietuvoje moterims odos vėžys yra diagnozuojamas dažniau nei krūties.