Naujas iššūkis, kur surikiuoti skristi negalinčius lėktuvus, yra tik vienas iš iššūkių, su kuriais dabar susiduria aviacijos industrija. Dar neseniai ji skelbė apie rekordinius pelnus ir investavo į naujus maršrutus, erdvius oro uostus ir ekonomiškesnius orlaivius, – rašo „LA Times“.
Dabartinė krizė avialinijas tikriausiai paskatins greičiau atsisakyti senesnių, ne tokių ekonomiškų lėktuvų, mano aviacijos ekspertai. Pavyzdžiui, amerikiečių „Delta“ investuotojams jau pranešė, kad planuoja pagreitinti turimų „McDonnell Douglas MD-88s“ ir MD-90s nurašymą.
Kai kur jau trūksta vietos
Stovinčių lėktuvų skaičius dabar išaugęs iki beveik 5 tūkst., – „Cirium“ duomenis cituoja „Reuters“. Jis dar didės artimiausiomis savaitėmis, kai tokie oro transporto milžinai kaip Australijos „Qantas“ ir „Singapore Airlines“ atšauks dar daugiau skrydžių.
Frankfurte didžiausias Vokietijos oro uostas virtęs lyg vaiduoklių miestu su eilėmis nejudančių lėktuvų. Šiaurinis pakilimo taikas, įskaitant ir riedėjimo takus, dabar tapęs lėktuvų stovėjimo aikštele tokioms bendrovėms kaip „Lufthansa“ ir „Condor“. „Swiss“ oro linijos išsinuomojo stovėjimo vietas kariniame oro uoste netoli Ciuricho.
Vienas judriausių pasaulyje Atlantos Hartsfieldo-Jacksono oro uostas visiškai uždarė vieną pakilimo taką ir ant jo oro linijos „Delta“ išrikiavo šimtus savo lėktuvų, rašo „Simple Flying“. Tą palaipsniui leidžiama daryti ir kituose takuose.
Paryžiaus Charles De Gaulle oro uostas lėktuvų laikymui uždarė du takus, o Delio oro uoste, pačiame užimčiausiame Indijoje, jau beveik nebėra vietos, kur statyti orlaivius.
Maniloje kai kurie „Philippines Airlines“ lėktuvai laikomi „Lufthansa Technik Philippines“ angare. „Cathay Pacific Airways“ savo nenaudojamus orlaivius stato nuošalesniuose Honkongo oro uosto riedėjimo takuose ir kitose erdvėse.
Panašūs lėktuvų būriai matomi daugelyje didžiųjų oro uostų – pradedant Viena, Berlynu ir baigiant Honkongu, Seulu. Orlaiviais užgrūstos ir paprastai tuščios būdavusios aikštelės Viktorvilyje, Kalifornijoje, Maranoje, Arizonoje.
Netgi kai kurie mažesni oro uostai virto stovėjimo aikštelėmis. Avalono oro uostas Melburne priglaus 50 „Qantas“ ir „JetStar“ orlaivių. „Qantas“ ten išsiunčia 30 savo inžinierių, kad jie prižiūrėtų orlaivius ir kad kai paklausa vėl atsiras, lėktuvai galėtų vėl skristi per 3–7 dienas. Australijos oro linijos dar apie šimtą savo lėktuvų pastačiusios kituose dideliuose šalies oro uostuose.
Kiek kainuoja laikymas?
Kai kurie oro uostai sako vietą lėktuvams laikyti suteikiantys nemokamai, tačiau kai kur reikia ir mokėti.
Koronaviruso epidemija, sustabdžiusi kelionių bangą, yra ne vienintelė priežastis, kodėl kai kur ima trūkti vietos orlaiviams. „Boeing 737 MAX“ lėktuvai nebeskraido nuo kovo mėnesio, yra rašęs „Aviacijos pasaulis“. Naujų lainerių skrydžiai buvo sustabdyti po dviejų katastrofų, kurios ne tik stipriai kirto per lėktuvo reputaciją, bet ir privertė institucijas imtis priemonių. Katastrofų priežasčių ir galimų techninių problemų sprendimo būdų ieškoma iki šiol, tačiau tai reiškia, kad lėktuvai stovi nenaudojami.
„Boeing“ turėjo daugiau nei 5 tūkst. šių lėktuvų užsakymų, tačiau užsakovams pristatyti mažiau nei 400. Kitus bendrovė laiko nuošaliuose aerodromuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, keliuose ir tarpuvartėse tol, kol bus gautas leidimas „Boeing 737 MAX“ vėl pakilti.
Lėktuvo laikymas nėra tiesiog fizinės vietos jam suradimas, pažymi „LA Times“. Orlaivių laikymu užsiimančios bendrovės paprastai prašo ne tik tam tikros sumos už vietos suteikimą, bet ir nemažą sumos dalį sudaro paslaugos, kad sustatyti lėktuvai būtų prižiūrimi ir parengti reikalui esant grįžti į darbą.
Pavyzdžiui, Tulsos oro uoste standartinis parkavimo mokestis yra 40 JAV centų už tūkstantį svarų. Tad maždaug 370 tūkst. svarų sveriančio „Boeing 777-300ER“ parkavimas per dieną kainuoja apie 150 JAV dolerių. Tačiau jo priežiūros kaštai gali dar atsieiti nuo 2 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Pavyzdžiui, kaip yra rašęs Povilas Mažeika iš „Aviacijos pasaulio“, dykumos oras yra sausas ir puikiai tinkamas ilgą laiką saugoti orlaivius. Tačiau lėktuvams vis tiek reikia apsaugos nuo vėjo, smėlio ir saulės. Visos angos turėjo būti uždengtos, kad į jas nepatektų paukščiai ir vabzdžiai, tačiau techniniai darbuotojai lėktuvus vis tiek lanko bene kasdien.
Specialistai nuolat ima degalų mėginius. Juose ieškoma bakterijų ir kitų teršalų, kurių gali atsirasti ilgai saugojant orlaivius. Nors, pavyzdžiui, „Boeing 737 MAX“ stovi nenaudojami, jie vis tiek sensta ir, galima sakyti, dėvisi. Ilgas stovėjimas kenkia pagrindiniams orlaivių mazgams. Todėl techniniai darbuotojai kartą per savaitę užveda 737 MAX lėktuvų variklius, įjungia kompiuterius, išjudina pagrindinius valdymo paviršius sparnuose ir uodegoje.
Jeigu lėktuvas stovi kelis mėnesius, orlaivis bus „panardintas į komą“, – rašo „LA Times“. Tai reiškia, kad iš jo bus išsiurbti arba visi skysčiai, arba užsandarintos durys ir varikliai.
Svarbiausias klausimas – kada kelionių draudimai ir ribojimai bus atšaukti ir kada lėktuvai vėl bus reikalingi. O atsakymo į jį kol kas neturi niekas.
