Kaip visada, nusipirkau sumedžiotus pigius bilietus, kurie kainavo vos keliasdešimt eurų. Ši kartą tai buvo gimtadienio dovana mano mamai – norėjau padovanoti pačius gražiausius prisiminimus, o ne kažkokį daiktą. Dovana tikrai pasiteisino – Paryžius yra ne tik įsimylėjėlių miestas, bet taip pat puiki kryptis mamos ir dukros trumpom atostogom.
Lėktuvas nusileidžia Beauvais oro uoste, nuo kurio iki Paryžiaus centro dar apie 100 km. Turėkite tai omeny, planuodami laiką bei finansus. Iš oro uosto iki miesto kursuoja autobusas, kurio kaina – 17 eurų (vaikams nėra nuolaidų). Važiavimo laikas – iki dviejų valandų.
Radau viešbutį Monmartro rajone, kuris Paryžiuje yra vienas iš mano mėgstamiausių. Norėjau, kad gyventume kuo arčiau kvartalo, kuris garsėja kaip menininkų meka. Neapsirikau – išeinam iš mūsų viešbučio jau gerokai sutemus ir iš karto patenkam į laisvamaniško, bohemiško ir niekada nemiegančio Paryžiaus širdį.
Nustebina tai, kad nors žiemos vidurys, kavinių staliukai sustatyti lauke, ir visur pilna žmonių. Man visada labai patiko Paryžiaus atmosfera – kai žmonės garsiai šneka, juokiasi, geria vyną. Mes taip pat pasineriame į tą malonų šurmulį, vaikštom Monmartro gatvėm, praeinam pro žymųjį „Moulin Rouge“ kabaretą ir nueiname iki Monmartro pažibos – Šv. Jėzaus širdies bazilikos (Sacre Coeur). Iš ten matyti visi Paryžiaus stogai, o prie bazilikos gatvės muzikantas groja lyrišką „Fugees“ dainą „Killing Me Softly“.
Kita diena – su šūkiu „klasikinis Paryžius“. Nusiperkam metro bilietus (visai dienai – 7 eurai) ir pradedam nuo Eifelio bokšto – Paryžiaus simbolio, be kurio šis miestas yra nesivaizduojamas, ir reljefais bei skulptūromis išpuoštos Triumfo arkos. Iš šitos vietos driekiasi ir plati, bene geriausiai žinoma Paryžiaus gatvė Eliziejaus laukai (Avenue des Champs Elysees). Abi vietos yra tuo pačiu ir geriausios apžvalgos aikštelės – jei turėsite galimybę, būtinai užlipkite ant Eifelio bokšto ir ant Triumfo arkos, kad pamatytumėte Paryžių iš viršaus.
Toliau judame žymiausios Paryžiuje bažnyčios – Dievo Motinos katedros (Notre Dame) – link. Jei turit daug laiko ir jėgų, iki jos nuo Eifelio bokšto galima nueiti pėsčiom. Tikrai nepasiklysite, nes reikės visą laiką eiti palei Senos upę. Tai, ko gero, gražiausia pasivaikščiojimo trasa mieste – išvysite nuostabius tiltus, kurių Paryžiuje net 36.
Prie vieno iš jų stovi gražioji Notre Dame, o prie jos – koks milijonas balandžių. Balandžiai yra pripratę prie žmonių ir mielai sėda ant rankų ir... galvos. Nuotraukos su balandžiais ant rankų ir Notre Dame fonu bus fantastiškos. Pačią bažnyčią galite lankyti nemokamai, bet tam, kad pasikeltumėte į viršų, reikės susimokėti 10 eurų – tikrai verta, nes pastato viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nepakartojami Paryžiaus vaizdai.
Cite kvartale, kuriame yra Notre Dame, siūlau ir pavalgyti. Šalia Saint Severin bažnyčios rasite gatvelę su nebrangiais restoranais, kurie siūlo meniu iš trijų patiekalų vos už 10 eurų – kas Paryžiaus standartais yra tikrai nedaug. Valgome tradicinę prancūzišką svogūnų sriubą bei antį saldžiame padaže. Beje, pietavome čia ir kitą dieną – valgėme sraiges bei varlių kojytes – na, kaipgi neparagavus tokių patiekalų.
Kita diena skirta muziejų lankymui. Pasirenkame du visiškai skirtingus muziejus – lankomiausią pasaulio muziejų – Luvrą (Musee du Louvre) ir Orse (Musee d‘Orsay). Luvras visame pasaulyje garsėja kaip turintis vieną iš vertingiausių klasikinio meno kolekcijų, Orsė muziejus yra daugiau skirtas simbolizmo ir impresionizmo menui. Man asmeniškai Orsė muziejus patiko žymiai labiau, bet sunku ginčytis meno klausimais.
Didžiulį įspūdį padaro jau pats pastatas – neoklasikinis arkinis pastatas yra buvusi geležinkelio stotis Paryžiuje. Viduje galima padaryti labai įdomių nuotraukų su Paryžiaus vaizdais pro didžiulį langą, kuris tuo pačiu tarnauja ir kaip laikrodis. Orsė muziejuje eksponuojami XIX-XX a. pr. tapytojų, skulptorių ir kitų menininkų darbai. Galima išvysti Monet, Manet, van Gogho, Matisse'o ir kitų žymių menininkų kūrinius. Bilieto kaina – 14 eurų.
Visada juokiausi iš žmonių, kurie tvirtino, kad nuodugniai ištyrinėti Luvro vienos dienos nepakanka. Dabar aš irgi galiu pasakyti tą patį – jei norėtumėme sąžiningai apeiti visą pastatą, reikėtų sukarti 14 km. Tai iš tiesų yra milžiniškas muziejus, jo ekspozicijos išdėstytos daugiau nei 60 tūkst. kvadratinių metrų ploto rūmuose. Mums pakako vieno aukšto – to paties, kuriame yra vienas žymiausių Luvro eksponatų – Leonardo da Vinci „Mona Liza“.
Kelis kartus paklydus pastate ir supratus, kad viso pamatyti tikrai nepavyks, mūsų svarbiausiu taikiniu tapo būtent šis paveikslas. Pamačiusi „Moną Lizą“ supratau, ką reiškia gera reklama – jei aplink šitą paveikslą nebūtų tiek triukšmo, tikriausiai tarp įspūdingos gausos meno eksponatų net jos nepastebėčiau. Jis yra tikrai mažas, bet iki jo driekiasi didžiulė turistų minia.
Visgi muziejaus kolekcija palieka įspūdį – galima apžiūrėti XV-XIX a. žymiausių Europos tapytojų, skulptorių darbus, senovės Rytų, Egipto, Antikinės Graikijos ir romėnų meno kūrinius, Prancūzijos karališkąsias brangenybes. Bilieto kaina – 15 eurų.
Paryžius nėra pigus miestas – per kelias dienas išleisite ten panašią sumą kaip už savaitę kokiame Egipte ar Turkijoje, bet kiekvienas euras bus to vertas. Tai didingas miestas, kuriame netgi apsisuka galva nuo gražiausios architektūros, skanaus maisto, meno eksponatų gausos ir svaigaus paryžiečių gyvenimo.
