„Čia yra geriausi pasaulio gyvūnai“
Laima ir Rimas Rakauskai prieš 12 metų paveldėjo močiutės sodybą Cijonuose, Ignalinos rajone. „Kai gimė dukrytė Mėlika, nusipirkom kelias višteles, kad vaikutis turėtų šviežių naminių kiaušinių“, – „Paukščių kaimo“ istoriją pradeda pasakoti Laima.
„Pas mus gyvena Donaldas Trumpas! Ryžas, ir vaidina, kad kietas“, – juokiasi Laima.
Palaipsniui vištų vis daugėjo – tiek, kad jau kieme nebetilpo. Tada šeima įsigijo seną šalia buvusią fermą, ir gausią gyvūniją įkurdino ten, ėmė kviestis svečius, rengti jiems edukacijas. Šalia paukščių įsikūrė ir triušiai, avys, ožkos, asilas, net alpakos. „Pas mus gyvena Donaldas Trumpas! Ryžas, ir vaidina, kad kietas“, – juokiasi Laima.
Žavi ne tik gyvūnų įvairovė, bet ir tai, kaip Laima apie kiekvieną iš savo augintinių galėtų pasakoti ir pasakoti. Stručiai, kurie niekada gyvenime neplovė kojų ir nekirpo nagų. Avinas Joptautas su keturiais ragais ir jo žmona Mekekionė. 15 įvairiausių rūšių povų, vištos su kelnėmis, strutis Trū Sabaka, dėl kurio vardo net buvo net atsiklausta Mariaus Berenio.
Tokia gausybė gyvūnų reikalauja daug laiko – reikia jų priežiūrai skirti po dvi valandas tiek ryte, tiek vakare. Tačiau Laimai rūpestis gyvūnais ne kančia, o malonumas. „Čia yra geriausi pasaulio gyvūnai“, – glostydama asilą sako Laima su nuo veido nedingstančia šypsena.
Negali netikėti, kai ji pasakoja, kad gyvūnai jaučia gerą žmogų, kad geriausia terapija – pabūti su jais. „Žinot, kada jaučiuosi laimingiausia? Kai einu su kiaušiniais po vištų“, – tikina ji. O kur dar jaudulys ir nuostabiai geras jausmas, kai iš kiaušinio išsiperi paukščiukas. „Kaip nemylėt vištų, aš negaliu atsakyti“, – kvatoja ji.
Paklausta, kodėl tiek daug ir tiek įvairių paukščių, Laima atsako labai paprastai – dėl gražumo. Kadaise svajojo apie povus – dabar jų turi net keliolika. O akys net raibsta nuo naminių paukščių plunksnų įvairovės.
Svečiams kepa piratakį
Vištų kaime begalės, bet Laima atvirauja, kad jų padėtų kiaušinių net nelieka pardavimui – viskas iškeliauja į edukacinės programos keptuvę arba ant šeimos stalo. Kaip gimė mintis pradėti kurti edukacijas? „A todėl, kad beveik neturėjom, ką veikti, – juokiasi Laima. – Kaime, jeigu nori pragyventi, reikia labai daug suktis.“
Pasitikusi svečius Laima jiems pripasakoja įdomybių apie paukščius ir žeria klausimus – ar žinote, kiek kartų per dieną kregždutė priskrenda prie lizdo pamaitinti savo vaikų? Kodėl skiriasi vištų kiaušinių spalva? Kodėl putpelių kiaušinius galima vadinti „bomba“?
Tuomet darbo imasi gaspadorius Rimas („Pats kiečiausias kaime vyras, – prisistato. – Nes vienintelis“). Ant laužo ir „petelnios“ jis imasi kepti „pirato akį“ – duoną su kiaušiniu ir spirgučiais. „Arba graikiškai – piratakį. Pavalgę gerai šoksite sirtakį“, – šmaikštauja jis.
Socialinės darbuotojos diplomą turinti Laima prisipažįsta, kad pagal specialybę nedirbo nė vienos dienos. Vyras anksčiau dirbo policijoje, bet dabar jau išėjęs į pensiją, tad šeima visas jėgas atiduoda ūkio puoselėjimui.
Užsiėmimus svečiams Rakauskai pradėjo rengti senokai, bet pati gaspadinė mano, kad tai, ką darė anksčiau, o ką dabar – skiriasi. Ir Laima su Rimu geriau „atidirbo“ savo pasišpilkavimą bei žaismingą pasierzinimą, ir prigalvota tiek veiklos, kad ji patinka tiek vaikams, tiek auksines vestuves čia švenčiantiems.
Edukaciją užsisakiusiems svečiams ant laužo kepama kiaušinienė, pasakojamos įdomybės apie paukščius, vaišinama arbatai ir Laimos keptais ančiukų formos sausainiais. Rašomi ir laiškai Laimės paukštei – žąsies plunksna! Laiškai paliekami dideliame stilizuotame lizde, o tuomet leidžiamasi apžiūrėti visą ūkį.
Dažniausi „Paukščių kaimo“ svečiai – vaikų grupės, kurios gali būti iki 50 žmonių. Populiaru čia ir švęsti šeimos šventes: jubiliejus, auksines vestuves, gimtadienius. Būna ir specialios kalėdinės, velykinės programos. Iš anksto sutarus galima užsisakyti ir pietus. Mažiausia edukacinės programos kaina – 100 Eur.
Jeigu nesinori edukacijos, galima tiesiog atvykti aplankyti ūkį. Suaugusysis, palikęs 2 Eur, o vaikas – 1, galės savarankiškai pasivaikščioti tarp žąsų, vištų, nandu, povų ir kitų gyvūnų. Ūkis svečius priima kasdien, tik užsidaro sausio-vasario mėnesiais pailsėti.
Žurnalistų turą po Aukštaitiją organizavo Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi
