Senovės prekybos kelių sankryžoje įkurtas miestas turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmą kartą Vevė (Vevey) paminėtas dar senovės graikų filosofo Ptolemėjaus, kuris jį, tiesa, tuomet pavadino Ouikos. Šiuolaikinio Vevė ištakos ir „aukso amžius“ - 19-asis šimtmetis ir jo pramoninė revoliucija, kuomet čia įsikūrė stambių metalo konstrukcijų kompanija „Ateliers de Constructions Mécaniques de Vevey“, Louiso Ormondo tabako fabrikas ir maisto pramonės koncernas „Nestlé “.
Dabar mieste šių pramonės gigantų praktiškai nebeliko, išsaugotos tik minėtų koncernų būstinės. Vevė šiuo metu labiau garsėja kaip turistinis kurortas, kur be puikiai išvystytos vandens sporto infrastruktūros, miestas faktiškai paverstas tikru rojumi mėgstantiems pasivaikščiojimus pėsčiomis ar pasivažinėjimus dviračiais po tarsi iš atvirukų atrodančias miesto apylinkes, kuriose dar be kita ko pastaruoju metu itin skatinama ir vyndarystė. Iš 2,4 kv. km, kuriuos užima miestas, žemdirbystei yra skirta 0,07 arba 2,9 proc. miesto ploto, 0,11 kv. km arba 4,6 proc. užima miškai, likusią miesto dalį „okupuoja“ keliai ir pastatai.
Ir nors iš pastarųjų, net 14 yra įtraukti į Šveicarijos kultūros paveldo objektų sąrašą, ne mažiau įdomios yra ir „neoficiozinės“, „nesušukuotos“ Vevė įžymybės. Pavyzdžiui, kone pačiame miesto centre stovi savamokslio britų menininko Charlio Morgano mobili skulptūra „Centurionas“, primenanti technikos atliekų krūvą.
Atrodytų kas čia keisto, tačiau įdomiausia yra istorija kaip gimė ši skulptūra. Pasirodo, kad būsimasis skulptūros autorius su tėvais iš Didžiosios Britanijos į Šveicariją emigravo būdamas vos 13-kos. Berniukas nepritapo prie naujos aplinkos: jam fatališkai nesisekė mokykloje, todėl užuot ją lankęs, jis mieliau leido laiką pramoniniuose sąvartynuose. Vėliau dėl prastos prancūzų kalbos jo nepriėmė ir į vietinį menų koledžą. Tačiau iš prigimties technikai bei menui potraukį turėjęs Charlis nenuleido rankų, kol galiausiai tapo vienu madingiausių miesto juvelyrų, o jo sukurta skulptūra papuošė istorinę miesto aikštę.
Ši sėkminga emigranto istorija galėtų būti Vevė vizitinė kortelė, mat tai yra vienas iš nedaugelio Šveicarijos miestų, kuris yra itin atviras pasauliui: beveik pusė Vevė gyventojų yra užsieniečiai. Daugumos gyventojų gimtoji kalba yra prancūzų, maždaug po 5 proc. gyventojų tokiomis laiko italų ir portugalų kalbas. Preciziški šveicarai taip pat yra suskaičiavę, kad 599 miestelėnai kalba vokiškai, o 7 ... rumuniškai.
Vevė iš tiesų turi ilgametes tradicijas priimti kitur nepritampančius genijus. Pavyzdžiui, čia įvairiais laikotarpiais gyveno rašytojai: Fiodoras Dostojevskis, Nikolajus Gogolis, Victoras Hugo, Henrykas Sienkiewiczus, Grahamas Greenas, Jeanas Jacquesas Rousseau. Vevė Didžiojoje aikštėje (The Grande Place) iki šiol tebeveikia restoranas La Clef , kuriame mėgdavo gerti kavą J.J. Rousseau. Kėdė, ant kurios tuomet sėdėjo mąstytojas, kurio politinės idėjos paskatino Prancūzijos revoliuciją, taip pat tebėra restorane.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Charlies Chaplinas su savo šuniu |
Mieste gyveno ir vienas iš moderniosios architektūros pradininkų Eduardas Le Corbusier. Čia kavos, šokolado ir kitų gardumynų paslaptis kūrė „Nestlé“ korporacijos įkūrėjas Henris Nestlé bei šiuolaikinį šokolado batonėlį sugalvojęs, pieniško šokolado išradėjas Danielis Peteris.
Tačiau bene labiausiai Vevė išgarsino nebyliojo kino legenda, aktorius ir režisierius Charlie Chaplinas. Čia priverstinis emigrantas praleido paskutiniuosius 25-ius savo gyvenimo metus. Beje ramybės, net ir po mirties, amžinojo poilsio Vevė kapinėse atgulęs liūdnojo veido komikas, sulaukė irgi ne iškart. Praėjus metams po Chaplino laidotuvių, du bedarbiai (irgi emigrantai! iš Lenkijos ir Bulgarijos) iškasė jo karstą ir norėdami pasipelnyti šantažavo Chaplino našlę bei grasino vaikams. Ir nors įžūlius nusikaltėlius gana greitai pavyko sugauti, o Charlie Chaplino palaikams vėl buvo sugrąžinta priderama pagarba, panašu, kad genijaus vėlė miestui vis tiek savotiškai atsikeršijo. Mat nežinia, ar toks buvo skulptoriaus sumanymas, ar tai tiesiog sutapimas, tačiau Vevė mieste Charlie Chaplinui pastatyta skulptūra liūdnai žiūri į priešais tyvuliuojantį ežerą ir kalnus, o nugarą yra atsukusi paskutinį piktoką pokštą iškrėtusiam miestui.
