Lieptų kaimas
Lieptų kaimas – tai Antalieptė. Zarasų rajone įsikūręs miestelis visada garsėjo lieptais. Jų čia – daugiau nei 10. Būtent iš jų kildinamas ir vietovės pavadinimas – „ant liepto“.
Tačiau senos legendos dabartiniams laikams netiko. Todėl teko sukurti naujas. Galiausiai idėja išgryninta vietinės bendruomenės nariams pasivažinėjus po kaimyninę Lenkiją, kuri gausi teminių kaimų. Taip sugrįžus Antalieptėje gimė idėja pradėti čia rengti edukacijas, kurias jungtų Lieptų kaimo istorija.
Netrukus buvo įrengtas Šavašos pažintinis takas, esantis Gražutės regioniniame parke. Jame atkurtas čia buvęs pagonių šventyklos liudininkas – Lūžų akmuo. Taip natūraliai atgijo gilios šio krašto tradicijos ir buvo galima tęsti Lieptų kaimo legendas jau miške.
Užsisakę specialią mitologinę edukaciją „Senasis lietuvių tikėjimas, dievai, deivės ir mitologinės būtybės“, einantys pažintiniu taku gali iš tiesų sutikti įvairias pagonybės laikų deives, žynius, kitas mitologines būtybes, pavyzdžiui, laumes.
Įveikusieji jų užduotis sėkmingai pasieks galutinę stotelę – stovyklavietę, kur jų lauks atpildas – antalieptiškių šeimininkių vietoje kepami zuikio blynai ar kiti patiekalai.
Tiesa, perspėjame: edukacija nėra trumpa – trunka maždaug 4 valandas ir jos metu tenka paėjėti ne lentiniu taku, bet tikru mišku. Be to, ši edukacija labiau skirta suaugusiems ar vyresniems vaikams. Taip pat ji užsakoma iš anksto – atvažiavę į Antalieptę ir čia sugalvoję, dalyvauti šioje edukacijoje negalėsite. Joje dalyvauja mažiausiai keletas žmonių – neprofesionalių aktorių, bet vietinių, realiame gyvenime dirbančių įprastus darbus, o edukacijoje dalyvaujančių laisvu metu.
Daugiau informacijos apie šią edukaciją rasite čia.
Paukščių kaimas
Ar žinote, kaip sugauti Laimės paukštę? Jei ne, jums ne pro šalį užsukti į Ignalinos rajone, Cijonuose, esantį Paukščių kaimą. Jei jums užsukus Laimės paukštės nebus, garantuojame, kad rasite kitų paukščių – jų šioje vietoje tikrai netrūksta.
Prieš keletą metų čia įsikūrusi Laimos ir Rimo Rakauskų šeima nusprendė, kad kaimą geriausia pristatys paukščiai, kurie čia skraidys, giedos, perės.
Galiausiai gimė mintis rengti edukacijas, per kurias vaikai turi progą pamatyti tikrus naminius lietuviškus paukščius (gaidžius, vištas, žąsis, antis ir t.t.), taip pat egzotiškesnius – povus, stručius. Patyrinėti kiaušinių skirtumus, galiausiai – paragauti čia pat iškeptos kiaušinienės iš įvairiausių paukščių kiaušinių. O svarbiausia – išgirsti daugybę pasakojimų apie sparnuočius. Apie sparnuočius sodybos šeimininkė svečiams gali pasakoti valandų valandas.
Edukacijų Paukščių kaime metu vaikai taip pat gali pabandyti rašyti žąsies plunksna, sužinoti, kodėl gegutės pačios neperi vaikų, pasimokyti sukti lizdą – daugelio paukščių namus.
Daugiau informacijos apie Paukščių kaimą rasite čia.
Šlyninkos vandens malūno kaimas
„Prisijaukinti velnią moka ne kiekvienas...“ – tokiais žodžiais apsilankiusiems tikras ir netikras istorijas porinti pradeda dar vieno Zarasų rajone, Šlyninkos kaime esančio Šlyninkos vandens malūno savininkai. Jau 300 metų egzistuojantis malūnas naujam gyvenimui prikeltas buvusio malūnininko dukros Reginos Veselienės ir jos vyro Stasio Sutkauskio.
Pastarasis juokiasi, kad jaunystėje būtų nepatikėjęs, kur atsidurs senatvėje: ogi malūne!
Nors malūnas veikia ir pagal tiesioginę paskirtį, t.y. jame malami miltai, daugiausia veiklos šeimininkai turi su edukacijomis. Jose grupėms arba pavieniams asmenims jie pasakoja „rupių miltų istorijas“. Anot malūnininko, čia malami ekologiški „keiksmažodiniai“ miltai (prisiminkime lietuvišką keiksmažodį „rupūs miltai“). Tačiau palyginimui šeimininkai turi ir kitokių – jų paragavus aiškiai jaučiamas skonis. Rupūs, pirmo malino ruginiai miltai yra sodraus skonio, iš toli kvepia.
Malūne svečius šeimininkas įtraukia į įvairias užduotis, per kurias leidžia pažinti malūno gyvenimą, legendas, taip pat įvairius naudojamus prietaisus, procesų veikimą ir paties malūno istoriją.
Vėliau edukacija persikelia į kitą pastatą, kuriame šeimininkauja malūnininko žmona. Ji pristato duonos edukaciją, kurios metu papasakojamos lietuviškos duonos kepimo tradicijos, svarbiausi metodai, pats procesas. O galiausiai duodama paragauti iš didžiulio duonos kepalo atriektos šviežutėlės duonos. Norintys gali pabandyti ją išsikepti.
Ant stalo malūne dažnai garuoja ir garsieji Šlyninkos malūno blynai. Kodėl garsieji? Geriau atvažiuokite ir patys paragaukite bei nuspręskite, kaip ir iš ko jie pagaminti. Neišduosime.
Daugiau informacijos apie Šlyninkos vandens malūne siūlomas edukacijas rasite čia.
