Svajonė išsipildė
Airija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Meksika – tai užsienio valstybės, kuriose jau spėjo pagyventi iš Vilkaviškio rajono, Virbalio miestelio, kilusi N.Savickaitė. Šiuo metu 24 metų mergina baigia ispanų kalbos ir turizmo vadybos studijas Velso Aberistvito universitete. Neringa beveik niekada neabejojo, kad jos studijos bus susijusios būtent su ispanų kalba – ją lietuvaitė išmoko dar besimokydama mokykloje.
Pirmą kartą į užsienį N.Savickaitė išvyko būdama penktoje klasėje. Tuomet su tėvais Daiva ir Gemu bei jaunesne seserimi Liveta ji persikraustė į Airiją. Tiesa, jau po metų Neringa grįžo į gimtinę, kur tęsė mokslus. Būnant Lietuvoje merginai visą laiką galvoje kirbėjo mintis per mainų programą išvykti kur nors mokytis į užsienį. Galiausiai jos svajonė išsipildė dvyliktoje klasėje – pasinaudodama „Rotary“ klubo mainų programa, ji metams iškeliavo gyventi į JAV.
„Kartą perskaičiau straipsnį apie vieną panelę, pasinaudojusią „Rotary“ klubo mainų programa. Susisiekiau su ja ir visko išklausinėjau. Nusprendžiau ir pati pabandyti pasinaudoti šia galimybe“, – pasakojo Neringa.
Ji labai džiaugėsi šiuo savo sprendimu ir patarė visiems šalies moksleiviams naudotis pasitaikančiomis progomis. Anot jos, tai padeda ne tik praplėsti akiratį, tačiau ir įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi, formuoja kitokį požiūrį į gyvenimą.
Neringa į JAV keliavo 2011 m. Tuomet per „Rotary“ klubą iš Lietuvos buvo galima vykti vos į dvi valstybes: JAV ir Taivaną. Šiuo metu šalių sąrašas gerokai praplėstas ir rinktis galima iš daugybės variantų.
Iš tikrųjų neįdomu
Amerikoje N.Savickaitė apsigyveno Viskonsino valstijoje esančiame nedideliame miestelyje Two Rivers. Jame gyvena vos kiek daugiau nei 11 tūkst. žmonių. Tokį pavadinimą ši vietovė gavo neatsitiktinai. Išvertus iš anglų kalbos jos pavadinimas reiškia „dvi upės“, kurios ir teka per miestelio teritoriją. Anot N.Savickaitės, „Rotary“ klubas dėl saugumo sumetimų visuomet mokinius siunčia į nedidelius miestus. Vietovė, kurioje gyveno lietuvaitė, savo gamta ir klimatu labai primena Lietuvą.
Tiesa, daugiau sąsajų su mūsų šalimi Viskonsinas nelabai ir turi. Ši valstija dar vadinama sūrio valstija, nes joje vietiniai gyventojai augina labai daug karvių, iš kurių pieno gaminami įvairūs produktai.
Viskonsine lietuvaitė gyveno trijose skirtingose šeimose. Kiekviena iš jų kažkuo skyrėsi nuo kitų. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje buvo laikomasi itin griežtos disciplinos – visi valgydavo vienu metu, pasiskirstydavo darbus ir pan. Su antra šeima Neringa daug keliavo, pamatė ne vieną JAV vietovę, nes šios šeimos giminaičiai išsibarstę po skirtingas valstijas.
Pasirodo, Viskonsino valstijoje krepšiniu beveik niekas nesidomi. Čia populiariausia sporto šaka – amerikietiškas futbolas.
„Prieš vykstant į Ameriką tėtis patarė nuvežti dovanų įvairios krepšinio atributikos. Galvojome, kad amerikiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta šią sporto šaką. Pasirodo, Viskonsino valstijoje krepšiniu beveik niekas nesidomi. Čia populiariausia sporto šaka – amerikietiškas futbolas“, – juokėsi pašnekovė.
Gyvenant JAV jai įstrigo ir vietinių gyventojų bendravimas. Nors žmonės merginai pasirodė šilti ir draugiški, tačiau įstrigo ir jų paviršutiniškumas.
„Iš pradžių buvo labai keista, kai net nepažįstami su manimi sveikindavosi ir klausdavo, kaip sekasi. Kai norėdavau jiems atsakyti, jų jau nebebūdavo šalia. Tik vėliau supratau, kad iš tikrųjų jiems neįdomu, kaip man sekasi, tiesiog jie beria standartines frazes“, – patirtimi pasidalijo pašnekovė.
Pasakodama apie mokyklą, kurioje mokėsi, Neringa juokavo, kad ji – tradicinė kino filmuose matoma amerikietiška ugdymo įstaiga. Didžioji dalis mokinių į pamokas važinėja nuosavais automobiliais, populiariausi vaikinai žaidžia amerikietiškąjį futbolą, o merginos – šoka palaikymo komandose. Pati N.Savickaitė taip pat užsiiminėjo sportu – ji lankė bėgimo treniruotes, dalyvaudavo įvairiose varžybose.
Gyvena „Burbule“
Po metų, praleistų JAV, Neringa grįžo į Lietuvą, tačiau čia mokyklos baigimo atestato ji negavo – būtų reikėję mūsų šalyje dar metus kartoti dvyliktos klasės kursą. Supratusi, kad to jai visiškai nereikia, lietuvaitė ryžosi dar sykį „pakelti sparnus“ į užsienį. Prie to prisidėjo ir tai, kad užsienio universitetai nereikalavo mokyklos baigimo atestato, pakako pateikti rezultatus iš JAV ir Lietuvos ugdymo įstaigų.
N.Savickaitė jau seniai žinojo, kad jos studijos turi būti susijusios su ispanų kalba. Šią kalbą mergina tiesiog dievino, o ją išmoko tiesiog per televiziją žiūrėdama meksikietiškus serialus. Būdama Amerikoje, ji dar labiau sustiprino šios kalbos žinias, susirado nemažai ispanakalbių draugų.
Prieš įstodama į Velso universitetą, ji metus su tėčiu gyveno ir dirbo Anglijoje. Įgyta patirtis JAV ir sustiprintos anglų bei ispanų kalbos žinios labai padėjo, siekiant įstoti į Aberistvito universitetą. Ši mokymo įstaiga vadinasi taip pat, kaip ir miestas, kuriame Neringa dabar gyvena. Anot jos, tai nuostabi ant jūros kranto esanti vieta, apsupta daug mažesnių miestelių bei kalnų, dėl atstumo nuo didesnių miestų ir atmosferos, kurią sukuria studentai ir malonūs vietiniai, dar vadinama tiesiog „burbulu“.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Neringa pasirinko studijas Velse – priimtinesnė jų kaina. Velso vyriausybė kol kas studentams iš Europos, išskyrus britus, kompensuoja daugiau nei pusę studijų kainos. Likusiai sumai galima gauti paskolą, kurios grąžinimo sąlygos gana palankios. Paskolą reikia pradėti grąžinti tik jau pradėjus dirbti ir tik tada, kai metinis uždarbis siekia bent 21 tūkst. svarų sterlingų. Tiesa, anot Neringos, dėl „Brexit‘o“ ši sistema ateityje gali keistis.
Pradėjo nekęsti
Jau studijuodama Velse N.Savickaitė, pagal studijų programą, metams buvo išvykusi gyventi į Meksiką. Čia ji pateko į „karštąjį“ laikotarpį, kai vyko JAV prezidento rinkimai, o jų nugalėtoju tapo didžiausiu meksikiečių priešu tapęs Donaldas Trumpas. Jis ne tik ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl savo rinkimų kampanijoje žadėtos pastatyti sienos tarp JAV ir Meksikos, bet netgi kuriam laikui buvo nutraukęs prekybos ryšius tarp šių šalių.
Žmonės labai supykę ant JAV prezidento. Meksika į Ameriką eksportuoja labai daug vaisių ir daržovių.
„Žmonės labai supykę ant JAV prezidento. Meksika į Ameriką eksportuoja labai daug vaisių ir daržovių. Pamenu, kartą D.Trumpas kelioms savaitėms buvo uždraudęs į JAV įsileisti iš Meksikos atkeliaujančias prekes. Tuomet gatvėse ir parkuose vaisiai ir daržovės buvo pardavinėjami pusvelčiui“, – prisiminė Neringa.
Ji pasakojo, kad iki šiol dauguma meksikiečių turėjo vadinamą „amerikietiškąją svajonę“, tačiau, JAV prezidentu išrinkus D.Trumpą, viskas labai pasikeitė. Meksikiečiai tapo dar didesni savo šalies patriotai, o apie JAV prezidentą savo nuomonę dabar jau turi kone kiekvienas Meksikos gyventojas. Į eilinius amerikiečius vietiniai gyventojai taip pat pradėjo žiūrėti kitomis akimis. Kai viena Neringos amerikietė draugė vietiniams pasakydavo, iš kokios šalies yra atvykusi, su ja padiskutuoti politiniais klausimais norėdavo visi – nuo taksi vairuotojo iki eilinio pardavėjo. Neringa ir pati keletą kartų pabandė apsimesti amerikiete ir tuo labai gerai įsitikino.
Neramumai pasienyje
Pati Meksika N.Savickaitei pasirodė labai skirtinga, palyginti su tomis vietomis, kurias ji buvo aplankiusi anksčiau. Anot pašnekovės, skyrėsi viskas: pradedant aštriu maistu, visur skambančia muzika, šokiais gatvėje, garsiai kalbančiais ir be galo temperamentingais žmonėmis.
Nors daug kas sako, kad Meksika – gana pavojinga šalis, tačiau Neringa to tikino nepajutusi. Ji gyveno centrinėje šalies dalyje esančiame Gvadalacharos mieste, o didžioji dalis neramumų – pasienyje su JAV. Ten opios narkotikų vartojimo ir pardavinėjimo problemos, vyksta kartelių karai, didelis nusikalstamumas.
„Meksikiečiai įpratę vieni kitais labai rūpintis. Kai kur nors vyksta, jie visada pasiekę tikslą paskambina vieni kitiems, praneša, kad saugiai nukeliavo. Šeimos santykiai ten taip pat labai artimi – savaitgaliais jie labai daug laiko leidžia vieni su kitais, visuomet kartu pietauja. Norėčiau tokias tradicijas perimti iš jų“, – kalbėjo virbalietė.
Meškos gatvėje
N.Savickaitė kurį laiką yra gyvenusi ir dar vienoje JAV valstijoje – Aliaskoje. Tiesa, tai įvyko kiek vėliau, jau grįžus iš Viskonsino valstijos į Lietuvą. Per mūsų šalyje gana populiarią „Dirbk ir keliauk“ programą kuriam laikui mergina buvo įsidarbinusi vienoje Aliaskos valstijos laivų dalių parduotuvėje. Iš pradžių į šią valstiją Neringa nelabai norėjo vykti, tačiau įkalbinta vieno draugo galiausiai tam pasiryžo. Dabar ji džiaugiasi šiuo savo pasirinkimu.
Aliaska lietuvaitei pasirodė visiškai kitokia negu likusi JAV dalis. Ypač daug skirtumų ji įžvelgė tarp žmonių. Visų pirma, Aliaskos gyventojai neatrodė tokie paviršutiniški, kaip Viskonsino valstijoje. Priešingai, anot Neringos, čia jie – darbštūs, paprasti, daug bendraujantys. Net ir patys vietiniai save laiko atskira Amerikos dalimi.
„Jie apie save sako, kad yra Aliaska ir žemesnės 49 valstijos. Labiausiai gyvenant ten man įstrigo fantastiška jų gamta – kalnai, upės, ežerai. Vaikščiojant galima sutikti net mešką, todėl vos atvykus į šią valstiją rekomenduojama įsigyti specialų dujų balionėlį meškoms atbaidyti arba su savimi visada nešiotis skambaliukus. Pati to nemačiau, bet vietiniai pasakojo, kad žiemą meškos ir briedžiai dažnai vaikšto gatvėse, rausia žmonių konteinerius. Didžioji dalis gyventojų dirba arba kuro pramonėje, arba žvejybos srityje. Moterims įprasta apskritai nedirbti“, – pasakojo iš Vilkaviškio rajono kilusi lietuvaitė.
Ji prisiminė, kaip kartą vienam vietiniui gyventojui ji pasakė, iš kur yra atvykusi, o šis netikėtai su ja pradėjo kalbėti lietuviškai. Pasirodo, jis dvejus metus gyveno Klaipėdoje ir per tą laiką šiek tiek pramoko lietuvių kalbą.
Į Lietuvą nori dabar
Studijuodama, per dar vieną mainų programą, Neringa kurį laiką gyveno ir Kinijoje. Vis dėlto ši šalis nepaliko tokio didelio įspūdžio, kaip kitos valstybės. Labiausiai merginai įstrigo didelis užterštumas, kitokia vietinių kultūra. Pavyzdžiui, tautietei nepriimtina pasirodė tai, kad vietiniai po valgio dažnai raugėja, taip tarsi parodydami, jog maistas buvo labai skanus, o eidami gatve jie nuolat spjaudosi. Tiesa, pasirodo, jog šio ne visai etiško poelgio priežastis – labai paprasta. Kadangi Kinijoje labai didelis užterštumas, spjaudydami aplinkui žmonės taip stengiasi pašalinti savyje susikaupusius nešvarumus.
Per pastaruosius septynerius metus Neringa ne tik gyveno skirtingose valstybėse, bet ir pažintiniais tikslais aplankė ne vieną iš jų. Ji viešėjo Kuboje, Filipinuose, daugelyje Vakarų Europos šalių. Didžiausią įspūdį iš aplankytų kraštų merginai paliko Kuba. Čia ji pamatė tai, ko nelabai galėjo įsivaizduoti.
Lankantis Kuboje pasijutau tarsi būčiau grįžusi į praeitį – ten daug senovinių amerikietiškų automobilių, o didelė dalis vietinių šneka rusiškai.
„Pasirodo, vietiniai gyventojai per mėnesį vidutiniškai uždirba vos 10 dolerių. Nuėjus į parduotuvę, pasijunti labai turtingas, tačiau iš tikrųjų nėra ko nusipirkti. Kažkuo tai primena tėvų ir senelių pasakojimus apie sovietinius laikus. Kuboje romas pigesnis už vandenį, kurio apskritai dažnai negalima rasti įsigyti. Lankantis Kuboje pasijutau tarsi būčiau grįžusi į praeitį – ten daug senovinių amerikietiškų automobilių, o didelė dalis vietinių šneka rusiškai“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Šiuo metu ji labiausiai svajoja aplankyti Argentiną. Vis dėlto gyventi, bent jau artimiausioje ateityje, Neringa norėtų Lietuvoje.
„Visos kelionės padėjo „įsimylėti“ užsienio šalis, tačiau kartu ir supratau, kiek daug mes turime Lietuvoje. Nežinau, ar norėčiau Lietuvoje pragyventi visą savo gyvenimą, tačiau bent jau dabar kuriam laikui tikrai svajoju sugrįžti. Nenoriu to padaryti senatvėje, noriu dabar, kol dar galiu kažką duoti savo šaliai, kol galiu ja gėrėtis. Iš tikrųjų po metų, praleistų užsienyje, jaučiuosi taip, lyg norėčiau „emigruoti“ į Lietuvą, o ne „grįžti gyventi“. Man daug kas Lietuvoje nauja ir nepažįstama, tačiau įdomu“, – šypsojosi pašnekovė.
