Šiuo metu K.Mieliauskas pasaulį naršo „Endurance“ motociklu, tačiau savo pirmąjį mopedą „Minsk“ jis gavo dar vos baigęs 5-ias klases. Kaip ant jo lipo, taip ir „prilipo“ – nuo to laiko motociklas tapo neatsiejama keliautojo gyvenimo dalimi.
Podkaste „Laimė jaustis saugiai“ K.Mieliauskas atskleidžia, kaip planuoja savo keliones. Pasirodo, dažniausia kelionės kryptį jis visų pirma įsivaizduojantis galvoje, o tada tą mintį pasistengia paversti realybe. „Man ateina vaizdas, pavyzdžiui, kad esu smėly“, – prisimena pavyzdį K.Mieliauskas.
Apie ledines ir degančias Karolio Mieliausko keliones klausykite čia:
Aplink pasaulį per… 40 dienų
Dar užpernai keliautojas buvo užsibrėžęs ir neįtikėtinai skambantį tikslą – apkeliauti pasaulį ne per 80, kaip sako literatūros klasika, o per 40 dienų.
„Išvažiuodamas žinojau, kad kelionė truks 40 dienų. Orientavausi į tai, kad būtų laiko spaudimas, kad neišvažiuočiau keliauti, nes keliauti ir 80 dienų mažai“, – pasakoja pašnekovas.
Motociklininkas startavo Lietuvoje ir netrukus patraukė link Minsko. Ypač įsimintina jam buvo kelionė Rusijos teritorija. A.Ramanausko paklaustas apie rusus, ar neteko apie juos pakeisti lietuviams būdingų įsitikinimų, keliautojas atsiliepia tik gerais žodžiais.
„Nieko blogo negaliu pasakyti apie Rusijos žmones, su jais viskas yra gerai. Aišku, tas fonas yra savaime suprantamas, bet keliautojo statusas yra kitoks, visi į tave reaguoja kitaip, – sako K.Mieliauskas. – O kuo toliau važiuoji į Rytus, tuo daugiau vietinių tautelių… Man jie neatrodo kaip rusai.“
Visgi ekstremalu net ir po didžiausios savo gyvenimo kelionės K.Mieliauskas savęs nevadina.
„Kaip įsivardysi tą ekstremalumą… Kažkam ateiti į televizijos studiją ir ten kalbėti atrodo ekstremalu. Atsimenu, kai pats pirmą kartą buvau televizijoje, man tai atrodė ekstremalu.
Nors kai kurie linkę mano keliones vadinti ekstremaliomis, pats taip nedarau“, – sako pašnekovas.
Jis teigia dažnai žmonių įvardijamas ekstremalu ir dėl to, jog yra didelis mėgėjas maudytis šaltame vandenyje, vietose, kur kiti nebristų. Vyras pabrėžia, kad jis tai daro ne dėl grūdinimosi, o dėl akistatos su proto balsu, kuris gali būti lankstus pokyčiams.
„Maudausi ne šaltame vandeny, tik protui tai atrodo netinkamos sąlygos, tai šiek tiek kitaip. Galima eiti maudytis, grūdytis, bet man pačiam patinka tas žaidimas. Pagrindinis vidinis argumentas „prieš“ būna, kad „tu neturi rankšluosčio“ <...> Šalta? O kas tas „šalta“? Ateina momentas, kada protas nurimsta, ir dėl to aš maudausi“, – sako vyras.
Indijoje buvo 5-iuose piligriminiuose žygiuose
Didžiulių įspūdžių keliautojas parsivežė ir iš Indijos, kur sako matęs ne tik šventų karvių, bet ir upe plaukiančių lavonų.
„Įdomus momentas buvo Varanasyje, mieste, kur visa tai ir atsiskleidžia. Taip, ten daug lavonų, bet 7-ą ryto būna apeigos, po mišių, kai visi šventina vandenį. Tose apeigose dalyvavau ir aš, kartu su apeigų dalyviais netgi gėriau tą vandenį: ne gurkšniais, o po truputį. Į tą vandenį tuo metu yra žiūrima taip, kad jis gyvas, viskas šventa“, – teigia K.Mieliauskas ir priduria vandens netgi parsivežęs, bet daugiau jo nedegustavęs.
Beje, su Indija keliautojas, panašu, turi glaudų ryšį, ten lankėsi ne sykį ir kultūrą, gyvenimo būdą patyrė iš arti. „Esu buvęs 5-iose piligriminėse kelionėse Indijoje, sukryžiuotomis kojomis esu atsėdėjęs pagal tradicinius meditacijos reikalavimus. Meditacija mano gyvenime niekur nedingo, galbūt tik formos pakito“, – sako K.Mieliauskas.
Netgi paklaustas apie tai, ar jam teko pažvelgti mirčiai į akis, vyras galus suveda su savo meditaciniu nusiteikimu kelionės metu.
„O kaip mirtis atrodo, kaip žinoti, kad žiūrėjau jai į akis? Manęs kitą kartą klausia kitaip: ar buvo taip, kad žiauriai bijojai. Bet kai keliauji intensyviai, baimei nėra vietos. Teoriškai suprantu, kad tai situacija, kur reikėtų bijoti, bet jos nėra. Kaip ir emocijai nėra vietos, pavyzdžiui, susinervinti arba verkti. Tokia tuštuma gerąja prasme.
Bet buvę, kad gamta, ant kurios aš gyvas, sutinka savo gamtą, kuri pasireiškia per kokią nors stichiją. Na, koks nors vėjas, tornadas, ledas lūžta, griūva… Toks vaizdas, kad gyvenimas pats save atpažįsta, o protas nežino, ką su tuo daryti, ir man jis dažniausiai sako: siaubas, siaubo išraiška. O iš tiesų tai jausmas nekasdienis“, – išgyvenimais dalijasi pašnekovas.
Dabar keliauja su filmavimo grupe
Kiek per gyvenimą teko įveikti kilometrų motociklu, K.Mieliauskas tiksliai pasakyti negali, tačiau spėja, kad tai turėtų būti apie 300 tūkst. km. Tačiau skaičių keliautojas nesureikšmina, svarbiausia jam intensyvi patirtis.
Tačiau su intensyvumu kartais ateina ir netikėtos patirtys, štai K.Mieliauskas atsimena, kaip -45 laipsnių šaltyje jo komandos nariui teko montuoti padangą. „Tada susidarė kondensatas tarp kameros ir padangos, susiformavo ledas, tai tiesiog praplėšė padangą“, – tikina pašnekovas.
Pačiam keliautojui su dideliais gedimais neteko susidurti, nors šis pripažįsta nieko neišmanantis apie motociklų taisymą. Tik džiaugiasi tuo, kad pastaruoju metu dėl to jam tenka keliauti su filmavimo grupe, dėl to aplanko didesnis saugumo jausmas.
„Visada buvau vienišius, dabar jau pradėjo norėtis važiuoti nebe vienam. Dabar parvežu ir videomedžiagų, o jos pačios nepasidaro. Savaime išeina, kad važiuoja ir kažkas kitas. Tiesa, su filmavimo komanda esame sutarę, kad jie man nepadės, tik filmuos“, – sako K.Mieliauskas.
