Pasak organizacijos, 2023 metais pelningumas gali atsinaujinti, o šiais metais keleivių skaičius gali pasiekti 83 proc. iki pandemijos buvusio lygio.
Skaičiuojama, kad pramonės nuostoliai sumažės iki 9,7 mlrd. JAV dolerių 2022 metais. Palyginti su 2020 metais fiksuotais 137,7 mlrd. JAV dolerių ir 2021 metų 42,1 mlrd. JAV dolerių nuostoliais, tai yra „didžiulis pagerėjimas“.
„Oro linijų bendrovės yra atsparios. Vis daugiau žmonių skraido, o krovinių srautai išlieka geri augančio ekonominio neapibrėžtumo fone“, – pažymėjo IATA generalinis direktorius Willie Walshas (Vilis Volšas).
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, 2020 metais keleivių srautai susitraukė 60 proc., o 2021-aisiais buvo 50 proc. mažesni. Oro linijų bendrovių nuostoliai per dvejus metus siekė beveik 200 mlrd. JAV dolerių.
Nors kai kurios sektoriaus įmonės bankrutavo, kitos – dažnai sulaukusios valstybių paramos – išsaugojo pelnus.
IATA teigė, kad naujausi skaičiai rodo teigiamus ženklus, o Šiaurės Amerikos vežėjos šiais metais turėtų uždirbti 8,8 mlrd. JAV dolerių pelną.
Tikimasi, kad 2022 metais užsakovams bus pristatyta daugiau nei 1,2 tūkst. orlaivių, o krovinių apimtys, nepaisant ekonominių iššūkių, turėtų pasiekti rekordines 68,4 mln. tonų.
„Stipri tebesitęsianti paklausa, kelionių apribojimų panaikinimas daugelyje rinkų, mažas nedarbas daugelyje šalių ir padidėjusios asmeninės santaupos skatina paklausos atgimimą, dėl kurio keleivių skaičius 2022 metais pasieks 83 proc. prieš pandemiją buvusio lygio“, – prognozuoja IATA.
Horizonte besikaupiantys debesys
Apyvarta šiemet turėtų pasiekti 93 proc. 2019 metų lygio, arba 782 mlrd. JAV dolerių (54,5 proc. daugiau nei 2021 metais), o pajamos iš bilietų pardavimo turėtų išaugti daugiau nei dvigubai iki 498 mlrd. JAV dolerių.
Prognozuojama, kad pandemijos metu gelbėjęs krovinių srautų generuojamas pelnas šiek tiek susitrauks, o pajamos sieks 191 mlrd. JAV dolerių – vis dar dvigubai daugiau nei 2019-aisiais.
Apyvarta šiemet turėtų pasiekti 93 proc. 2019 metų lygio.
Vis dėlto horizonte toliau kaupiasi debesys, o ypač didelę grėsmę kelia karas Ukrainoje. Rusijai uždarius savo oro erdvę, kelios tolimųjų maršrutų vežėjos yra priverstos skraidyti brangiais aplinkiniais maršrutais.
Oro linijų bendrovės, trokštančios išsivaduoti iš pandemijos sukeltų problemų, dabar susiduria su galimu chaosu vasarą, kurį gali sukelti darbuotojų trūkumas ir jų streikai.
Kelias pastarąsias savaites keleiviai susidūrė su skrydžių vėlavimais ir atšaukimais dėl darbuotojų trūkumo oro uostuose ir streikų, darbuotojams kovojant dėl didesnių atlyginimų.
Prasidėjus pandemijai, oro linijų bendrovės ir oro uostai atleido tūkstančius darbuotojų, o dabar joms sunku juos susigrąžinti.
Prasidėjus pandemijai, oro linijų bendrovės ir oro uostai atleido tūkstančius darbuotojų.
Visgi W.Walshas nesureikšmino sunkumų, sakydamas, kad jie nėra įsišakniję ir laikui bėgant turėtų išsispręsti.
Didelė infliacija taip pat sumažins vartotojų perkamąją galią, nors oro linijų bendrovėms gali būti pelningas didesnės kainos ir palūkanų normos, nes jų skolos yra mažesnės.
Tuo tarpu pramonė išlieka atsargi dėl naujų koronaviruso variantų, kurie gali vėl užverti sienas.
IATA vyriausioji ekonomistė Marie Owens Thomsen (Mari Ovens Tomsen) pažymėjo, kad Kinijos rinką vis dar varžo pandeminiai apribojimai, slegiantys antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką ir keliantys „chaosą“ pasaulinėje logistikoje.
Iš pradžių IATA planavo savo metinį visuotinį susirinkimą surengti Šanchajuje, tačiau vėliau perkėlė jį į Katarą, nes Kinija, vykdydama „nulinio Covido“ strategiją, dar nėra atšaukusi kontrolės priemonių.
