 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
1. Baltųjų lokių oda yra juoda, o kailio plaukai – permatomi. Jie laužia šviesą ir todėl mums atrodo, kad lokys yra baltas. Tačiau būtent labai tankus kailis ir storas riebalų sluoksnis saugo nuo šalčio šiuos lokius. Be kita ko, baltieji lokiai yra prisitaikę gyventi itin atšiauriomis klimato sąlygomis. Gyvūnai paplitę Arktyje, kur temperatūra nukrenta iki -55° C.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
2. Jūroje neištirpusio ledo plokščių ieškantys poliariniai lokiai be poilsio gali plaukti iki 10 dienų ir įveikti apie 675 km. Palyginimui, atstumas nuo Vilniaus iki Talino – apie 530 km, iki Helsinkio – apie 610 km. Mokslininkų eksperimente dalyvavo 52 GPS indikatoriais pažymėtos Arkties plėšrūnų patelės, gyvenančios pietinėje Boforto jūros dalyje netoli Aliaskos. Baltųjų meškų migracija registruota penkerius metus.
 |
| SIPA nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
3. Paprastai, baltieji lokiai išgyvena iki 25-30 metų. Ilgiausiai gyvenusi baltoji lokė buvo laikoma nelaisvėje, ji išgyveno 41-erius metus.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
4. Patinai sveria 350–650 kg, nors gali užaugti ir iki 800 kg. Patelės mažesnės, jos sveria apie 175–300 kg. Patinų kūno ilgis – 240–260 cm, patelių mažesnis – 190–210 cm. Stambiausias baltasis lokys svėrė 1002 kg, jo kūno ilgis siekė 3,7 m. Palyginus su kitais lokiais, baltieji turi ilgesnį kūną ir kaklą. Priekinės galūnės yra trumpesnės nei užpakalinės, todėl lokio galva yra žemiau nei užpakalinė dalis. Priekinės lokių letenos padeda lokiams lengvai plaukti vandenyje ir leidžia pasiekti 10 km/h plaukimo greitį. Nardo atsimerkę, užspaudę šnerves. Po vandeniu gali išbūti iki 2 min.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
5. Palyginus su kūnu, galva – maža. Nosis juoda ir plati. Lokiai pasižymi labai gera uosle, dvėselieną gali užuosti už 30 km. Turi 42 dantis. Akys dažniausiai tamsiai rudos, kaip ir visų plėšrūnų žvelgiančios į priekį.
 |
| Kadras iš „YouTube“/Baltoji lokė Agee |
6. Dėl padų nagų ir plaukuotumo lokiai neslidinėdami juda sniegu ir ledu, jei reikia, pasiekdami 40 km/h greitį, tačiau, kad neperkaistų dažniausiai juda lėtai. Kad į aplinką išskirtų kuo mažiau šilumos, gyvūno kūno forma apvali. Maža uodega (7-12 cm) ir ausys taip pat saugo nuo šilumos praradimo.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
7. Natūralūs baltųjų lokių gyvenamieji plotai yra aplink šiaurinį poliarinį ratą. Didžiausios šios rūšies paplitimo vietos yra: Vrangelio sala (svarbiausia veisimosi vieta), Šiaurinės ir vakarinės Aliaskos dalys, Kanados Arktinis salynas, Svalbardo salos ir Sibiro šiaurė. Skaičiuojama, kad šiuo metu Žemėje gyvena apie 20 000 – 25 000 šių gyvūnų. O labiausiai baltųjų lokių paplitimą lemia jų pagrindinis skanėstas ir riebalų šaltinis – ruoniai ir jų paplitimas. Retai kada baltasis lokys sugauna ruonį išlipusį į krantą, žymiai dažnesnės jų aukos būna ruoniai, iškišę snukius įkvėpti oro. Ruoniui išlindus įkvėpti, lokys bloškia jį letenos smūgiu. Nors šie lokiai turi 42 dantis, tačiau dažniau ryja dideliais, mažai apkramtytais gabalais.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
8. Baltieji lokiai labai rūpinasi kailio švara. Paėdę gyvūnai visada nusivalo kraujo ir purvo likučius, vasarą plaukiodami vandenyje, o žiemą besitrindami į sniegą ir ledą. Dar neišlindusius iš urvo mažylius nulaižo motinos. Kadangi sulipęs ir purvinas kailis yra blogas šilumos izoliatorius lokiai gali paskirti iki 15 minučių jam nuvalyti.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
9. Baltojo lokio kailis yra labai riebus ir nepraleidžiantis vandens. Būtent šios kailio savybės leidžia gyvūnui nevaržomai plaukioti šaltame vandenyje ir išlipti iš jo visiškai sausu, tiesiogine šio žodžio prasme.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
10. Baltieji lokiai dažnai gyvena ir jauniklius veda sniege išraustuose urvuose. Šie urvai turi daug kambarių ir net specialią ventiliacijos sistemą. Poruojasi lokiai pavasarį – dažniausiai balandžio mėnesį, kas trečius metus. Nėštumas trunka apie 195–265 dienas. Būtent šiame urve lapkričio – gruodžio mėnesiais gimsta dažniausiai du 450–900 g, žiurkės dydžio jaunikliai. Šie būna akli, kurti ir pliki. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais minta patelės pienu. Patelės turi 4 pieno liaukas. Iš urvo išlenda kovo – balandžio mėn. Jaunikliais rūpinasi 2 metus, tuo metu nesiporuoja. Jaunikliai subręsta 3-5 metų amžiaus.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Baltoji meška – didžiausias pasaulio plėšrūnas |
