Paprastasis begemotas arba hipopotamas – vienintelis išlikęs šios rūšies gyvūnų atstovas. Jis gyvena tarp vandens ir žemės, didžiąją laiko dalį praleisdamas vandenyje, į sausumą išlipdamas vos kelioms valandoms naktį. Hipopotamai gyvena tik gėlame vandenyje. Tiesa, kartais jie pasiklysta ir atsiduria jūrose.
 |
| 123rf.com nuotr./Begemotas Ugandoje |
Protėviai
Pirmosios begemotų rūšys atsirado daugiau nei prieš 54 mln. metų. Kaip ir kiti kanopiniai, begemotų giminė, atsirado nuo senovės gyvūno – kondilartro. Anksčiau manyta, kad artimiausias begemoto giminaitis – kiaulė, tačiau dabar mokslininkai pakeitė savo nuomonę – linkstama prie banginio.
Begemotai – keliauninkai
Nepaisant savo vandeninio gyvenimo būdo, hipopotamai – puikūs ėjikai. Dažniausiai maisto jie ieško būtent krante, vaikšto nepramintais takais. O jei pajunta pavojų, jie išvysto tokį greitį, kad žmogus vargu ar pavytų. Ir nors, begemotai – vieni stambiausių Žemėje gyvenančių gyvūnų, suaugusio patino svoris siekia iki 4 tonų. Tačiau nepaisant to, šie gyvūnai yra gana vikrūs ir greiti. Jie lengvai pralenkia bėgantį žmogų. Begemotas konkuruoja su raganosiu dėl antros vietos pasaulyje sunkiausiųjų kategorijoje. Pirmojoje – nepralenkiamas dramblys.
Kur ir kiek jų gyvena
 |
| Theanimalsfiles.com nuotr./Begemotų gyvenamos vietos |
Šiandien laisvėje begemotai gyvena tik vienoje Žemės vietoje – Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos. Savo ruožtu senovėje, Antikos laikais, begemotų būta ir šiaurinėje Afrikos dalyje – Egipte, Maroke, Alžyre. Be to, gyvūnas buvo sutinkamas Artimuosiuose Rytuose, tačiau viduramžiais čia jo nebeliko. Šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje gyvena 140 000 begemotų, tačiau jų populiacija nuolatos mažėja. Pasaulyje gyvena vos 2 begemotų rūšys: vieni didesni, dar vadinami hipopotamais, ir kiti – mažesni – karlikiniai begemotai.
Valgomi
Begemoto mėsa valgoma ir maistinga, afrikiečiai nuo seno vartoja ją maistui. 1950-1960 m. daugelyje šalių rimtai svarstyta idėja veisti begemotus maisto pramonei. Pastaruoju metu plinta brakonieriavimas, o vietos žmonės medžioja begemotus, pirmiausia, maistui, mat šalyse, kur vyksta nuolatiniai karai, o ekonomikos lygis itin žemas, badaujantys žmonės tikrai negalvoja apie nykstančius begemotus. Vertingomis laikomos begemoto iltys, kurios rinkoje yra kur kas brangesnės nei dramblio kaulas. Afrikoje daugelyje vietų leidžiama turistinė begemotų medžioklė.
Begemoto apetitas
Per vieną kartą begemotas suvalgo 40-60 kg augalinio maisto. Daugiausiai jie minta sultingomis žolėmis bei vandens augalais.
Begemočiukai
 |
| 123rf.com nuotr./Begemotai Amboseli parke |
Hipopotamų patelės gimdo po vandeniu, o jų pienas yra šviesiai rožinės spalvos. Naujagimis begemočiukas sveria vos 30-45 kg. Jaunikliai mėgsta voliotis purve pilvais į viršų ir tabaroti kojytėmis. Kartais jie žaidžia suaugusiųjų pasaulį ir bando tarpusavyje peštis krante taip kaip daro jų tėvas.
Stebuklinga oda
Suaugusio begemoto odos storis – 3,5 centimetro. Begemotai neprakaituoja. Vietoj to, jų oda išskiria raudoną ir oranžinį pigmentą, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir taip tampa savotišku kremu nuo saulės, apsaugantį nuo nudegimų. Be kita ko, begemotai gali neribotą laiką būti po vandeniu, minėtas „kremas“ ir ten apsaugo jų odą.
Pavojingi
Begemotai – gana agresyvūs gyvūnai. Afrikoje jie garsėja kaip žmogėdros, anot statistikos, nuo begemotų nukenčia kur kas daugiau žmonių nei nuo liūtų, leopardų ar buivolų. Be to, tarpusavio begemotų patinų kovos visada baigiasi vieno iš jų mirtimi.
